Polipektomija

Polipektomija – stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žarnos, storosios žarnos gėrybinių auglių (polipų) šalinimas endoskopijos metu. Radus nedidelius iki 1 cm polipus, jie gali būti šalinami tos pačios procedūros metu. Taip išvengiama nemalonaus pakartotinio žarnyno valymo.

Rezervuokite vizitą:





Dažniausiai užduodami klausimai

Mums labai svarbu, kad kiekvienas pacientas žinotų polipektomijos esmę ir suprastų jos teikiamą naudą, tad atsakome į dažniausiai užduodamus klausimus:

Kas yra polipai?

Polipai – tai „sergančios/nesveikos“ stemplės, skrandžio, plonojo žarnyno ar storosios žarnos gleivinės plotai. Jie gali būti iškilę virš sveikos gleivinės, įdubę ar augti kaip „grybai“ ir turėti kojytę.

Ar polipai sukelia kokius nors nusiskundimus?

Dažniausiai polipai nesukelia jokių simptomų ir žmogus nė neįtaria jų turys. Tik kartais, kai polipai dideli, jų paviršius išopėjęs ir trapus, gali pasireikšti kraujavimu (tokiu atveju galite pastebėti šviežio kraujo tuštinimosi metu), o jei jie lokalizuojasi tiesiojoje žarnoje – gali sąlygoti padidėjusį norą eiti į tualetą (varymą tuštintis/tenezmus). Todėl taip svarbu profilaktinis patikrinimas.

Kaip diagnozuojami polipai?

Polipai nustatomi kolonoskopijos metu. Deja, šiandien tai vienintelė patikima diagnostikos priemonė šiems pakitimams nustatyti. Aptikus polipus įvertinama jų lokalizacija, dydis, forma, paviršiaus ląstelių struktūra. Naudojant naujausią endoskopinę įrangą galima detaliau įvertinti polipą sudarančias paviršines lasteles, kraujagysles, nustatyti ar polipas „geras“, ar turi kokių nors supiktybėjimo požymių, iš įtartinų vietų paimti biopsiją – audinio gabalėlius histologiniam/patologiniam (per mikroskopą) polipo sandaros įvertinimui.

Ar visi polipai vienodi?

Polipektomija

Polipektomija

Polipai skirstomi į turinčius potencialą augti, didėti ir supiktybėti (neoplastiniai, adenomos) ir gerybinius, neturinčius rizikos supiktybėti (neneoplastiniai, pvz. uždegiminiai polipai). Pagal savo mikroskopinę struktūrą adenomos skirstomos į turinčius aukšto laipsnio displaziją (labai linkusios augti ir piktybėti) ir žemo laipsnio displaziją (mažai linkusios piktybėti). Polipų dydis gali būti labai įvairus, nuo kelių milimetrų iki 5-10 cm.

Kaip vykdoma polipektomija? Kaip polipai šalinami?

Jei adenomos mažesnės nei vienas centimetras, jos lokalizuotos patogioje vietoje, jas yra saugu pašalinti tos pačios kolonoskopijos metu. Jei polai didesni, jų padėtis nepatogi – didėja galimų komplikacijų rizika (kraujavimo, žarnos perforacijos), todėl dažniausiai jūs būsite nukreipti į dienos stacionarą, kur saugiai bus atliktas šių nepageidautinų radinių pašalinimas – polipektomija. Kartais kai polipai labai dideli, turi supiktybėjimo požymių ar jų lokalizacija nepatogi ir gydytojas gastroenterologas/endoskopuotojas mato, kad kolonoskopijos metu pilnai pašalinti polipo nepavyks, žmogus nukreipiamas chirurgo konsultacijai ir operaciniam gydymui.

Kas bus, jei polipų nešalinsiu?

Nepašalinus “gerųjų” polipų, kurie neturi savyje užprogramuotos informacijos supiktybėti, nieko nenutiks. Tačiau jei bus nepašalinti “blogieji” polipai, ypatingai adenomos su aukšto laipsnio displazija, jie auga, didėja ir supiktybėja (išsivysto vėžys).

Ką daryti, jei man nustatyti, tačiau nepašalinti polipai?

Visada geriausia konsultuotis su specialistu, atliekančiu tokias procedūras, dažniausiai tai gastroenterologai/endoskopuotojai. Jie įvertinę jūsų situaciją individualiai, remdamiesi europinėmis ir pasaulinėmis rekomendacijomis, patars, ką daryti: šalinti ar nešalinti polipus, kada pakartotinai atlikti kolonoskopiją.