Rektoskopija
Rektoskopija – tai procedūra, kurios metu apžiūrimas tiesiosios žarnos ir išangės vidus. Tiesioji žarna yra galutinė apatinės virškinimo trakto dalies dalis, kuri baigiasi ties išange.
Rektoskopiją atlieka virškinimo ligų specialistas – chirurgas koloproktologas. Procedūros metu koloproktologas atsargiai įveda rektoskopą pro išangę į tiesiąją žarną, kad patikrintų, ar nėra auglių, polipų, uždegimo, kraujavimo ar hemorojaus.
Rektoskopas yra tiesus, tuščiaviduris metalinis arba plastikinis vamzdelis su mažyte šviesa ir lęšiu galuose, kuriuo specialistas gali išsamiai apžiūrėti tiesiąją žarną. Pro tuščiavidurį vamzdelį jis gali įkišti instrumentą, kuriuo galima paimti audinių mėginius biopsijai. Rektoskopija, dar kitaip vadinama rigidine sigmoidoskopija, yra endoskopinės procedūros rūšis.
Rezervuokite vizitą:
Dažniausiai užduodami klausimai
Mums labai svarbu, kad kiekvienas pacientas žinotų rektoskopijos tyrimo esmę ir suprastų jo teikiamą naudą, tad atsakome į dažniausiai užduodamus klausimus:
Kada reikia atlikti rektoskopiją?
Jūsų tiesiąją žarną ir išangę gali paveikti įvairios ligos ir būklės. Koloproktologas gali atlikti rektoskopiją (standžiąją sigmoidoskopiją), norėdamas:
- Nustatyti tiesiosios žarnos ar išangės ligas.
- Rasti kraujavimo iš tiesiosios žarnos šaltinį.
- Nustatyti viduriavimo ar vidurių užkietėjimo priežastį.
- Pašalinti arba stebėti esamų polipų ar auglių vystymąsi.
- Ištirti storosios žarnos vėžį arba stebėti anksčiau gydytą tiesiosios žarnos vėžį.
Kaip pasiruošti rektoskopijai?
Prieš procedūrą gydytojui praneškite apie visus vartojamus vaistus. Nepamirškite paminėti:
- Receptinius vaistus.
- Vaistus, parduodamus be recepto.
- Vitaminus ir vaistažolių papildus.
Gydytojas gali liepti prieš tyrimą nutraukti kai kurių arba visų šių vaistų vartojimą, ypač jei vartojate kraują skystinančius vaistus. Laikykitės gydytojo nurodymų.
Prieš procedūrą taip pat labai svarbu kruopščiai išvalyti tiesiąją žarną. Kuo geresnis šios žarnos paruošimas – tuo detalesnė apžiūra su daugiau informacijos.
Daugeliu atvejų atėjus į konsultaciją pas gydytoją proktologą, prieš rektoskopiją bus skiriama speciali valomoji klizma. Klizmavimo procedūrą atlieka slaugytoja įvesdama skysčio per išangę į tiesiąją žarną. Specialų skystį kurį laiką reikės sulaikyti tiesiojoje žarnoje, kol pajusite norą tuštintis. Taip pat galite išgerti vidurius laisvinančių vaistų, jei taip nurodys specialistas.
Kas vyksta rektoskopijos metu?
Koloproktologai rektoskopiją atlieka ligoninėje ar ambulatoriniame specializuotame virškinamojo trakto ligų diagnostikos centre.
Prieš procedūrą gydytojas paprašys Jūsų nusivilkti drabužius žemiau juosmens ir persirengti specialias kelnaites. Tada turėsite pasilenkti virš stalo arba atsigulti ant kairiojo šono sulenktais keliais. Jūsų gydytojas pirmiausia atliks preliminarų digitalinį tiesiosios žarnos tyrimą pirštu. Tada švelniai įkiš liubrikantu suteptą rektoskopą. Tyrimo metu dažniausiai jaučiamas noras tuštintis, bet tai yra visiškai normalu.
Procedūros metu, gydytojas gali specialia oro pompa pūsti orą į tiesiąją žarną, kad geriau apžiūrėtų sieneles ir įvertintų pakitimus. Tuo metu, galite jausti tam tikrą diskomfortą (pūtimą ar pan.), tačiau paprastai tyrimas nesukelia skausmo. Daugeliui rektoskopijos tyrimų anestezijos nereikia. Tačiau pasakykite gydytojui, jei prieš
tyrimą Jums reikia nuskausminamųjų arba jei jaučiate didelį nerimą ir pageidautumėte anestezijos.
Kiek laiko trunka rektoskopija?
Procedūra trunka nuo 2 iki 7 minučių.
Kas vyksta po rektoskopijos?
Dauguma pacientų iš karto po tyrimo grįžta prie įprastinės veiklos. Jei gydytojas į tiesiąją žarną įleis oro, kurį laiką galimas pilvo pūtimas ar nedidelis skausmas. Jei po procedūros jaučiate spazmus, dujų išleidimas gali padėti. Pabandykite pasivaikščioti, kad lengviau pasišalintų dujos. Pirmus kelis kartus tuštinantis gali būti nedidelis kraujavimas, kuris dažniausiai nutinka jeigu tyrimo metu imama biopsija. Tai normalu po tokios procedūros.
Kokia rektoskopijos nauda?
Didžiausi rektoskopijos privalumai:
Trumpa procedūra. Proktologas šią procedūrą atlieka per labai trumpą laiką. Dažnai šią procedūrą atlieka tiesiog konsultacijos metu savo kabinete.
Neskausminga. Daugumai atvejų nereikia raminamųjų vaistų, anestezijos.
Paprastas pasiruošimas. Pasiruošti procedūrai užtenka greitai suveikiančios valomosios klizmos. Kolonoskopijai reikia sudėtingesnio pasiruošimo.
Kokia yra rektoskopijos rizika ar komplikacijos?
Rizika, susijusi su rektoskopija, yra nedidelė. Gali būti, kad dėl rektoskopo įvedimo arba sudirginus tiesiosios žarnos gleivinę gali prasidėti kraujavimas iš tiesiosios žarnos. Po procedūros taip pat gali išsivystyti infekcija. Tačiau šios komplikacijos yra labai retos.
Kada sužinosiu rektoskopijos rezultatus?
Jei procedūros metu Jus apžiūrintis koloproktologas nustatys pakitimus, jis apie tai su jumis pasidalins iš karto po tyrimo. Nustačius pakitimus, procedūros metu gali būti atliekama biopsija. Biopsija nusiunčiama į laboratoriją histologiniam ištyrimui, kurio rezultatai bus gauti po 7 – 14 dienų. Gydytojas koloproktologas informuos, ar reikia pasirodyti pas gydytoją ar papildomų tyrimų.
Kada turėčiau paskambinti šeimos gydytojui?
Jei po procedūros pajutote bet kurį iš toliau išvardytų simptomų, kreipkitės į savo šeimos gydytoją ar
sveikatos centrą, kuriame buvo atlikta procedūra:
- Jei sukarščiavote ir kūno temperatūra pakilo iki 38 *C ar daugiau
- Išmatose pastebite didelį kraujo kiekį arba ištisai kraujuojate.
- Atsirado stiprus pilvo skausmas.
Kuo skiriasi kolonoskopija nuo rektoskopijos?
Rektoskopas yra kietas 10-15 cm instrumentas. Gydytojai koloproktologai rektoskopą naudoja tiesiajai ir daliai riestinės žarnos apžiūrėti.
Kolonoskopas yra lankstus ilgas endoskopinis instrumentas, kuriuo apžiūrima visa gaubtinė žarna. Koloproktologo konsultacijos metu rektoskopijos dažniausiai pakanka diagnozės nustatymui. Tačiau jei gydytojas koloproktologas įtaria, kad liga gali būti aukštesniuose storosios žarnos segmentuose, gali rekomenduoti atlikti ir pilną žarnyno ištyrimą – kolonoskopiją.