Kas yra storosios žarnos polipai?
Storoji žarna – tai virškinimo sistemos organas, kuriame vyksta galutiniai maisto „perdirbimo“ procesai, vandens grąžinimas į organizmą, išmatų formavimas, kaupimas ir šalinimas.
Storosios žarnos polipai yra nedidelės išaugos, esančios ant storosios žarnos vidinių sienelių paviršiaus. Polipai susidaro tuomet, kai ląstelės pradeda dalintis daug greičiau nei įprastai, tačiau tiksli šių ataugų susidarymo priežastis nėra aiški. Nors dauguma polipų nėra piktybiniai, tačiau dėl supiktybėjimo rizikos, gydytojas gastroenterologas dažniausiai pašalina visus aptiktus polipus.
Simptomai
Daugumai pacientų polipai nesukelia jokių simptomų. Tačiau jei užauga labai dideli kai kuriuos požymius galima atpažinti, ypač jei polipai lokalizuoti tiesiojoje žarnoje.
Galimi polipų sukelti simptomai:
- Kraujo stebėjimas ant tualetinio popieriaus
- Kraujas išmatose
- Skausmas, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, trunkantis ilgiau negu savaitę (polipui supiktybėjus ir atsiradus žarnų spindžio susiaurėjimui)
- Pykinimas ir vėmimas (polipui supiktybėjus ir atsiradus žarnų spindžio susiaurėjimui, išsivysčius žarnų nepraeinamumui).
Jei pasireiškė kuris nors iš šių simptomų, kuo skubiau vykite pasitikrinti pas gastroenterologą. Kraujavimas iš tiesiosios žarnos gali būti ne tik storosios žarnos polipų, bet ir daugelio kitų virškinimo trakto sutrikimų, kuriuos reikia gydyti, priežastis.
Storosios žarnos polipų tipai
Polipų „piktybiškumas“ priklauso nuo jų histologinės struktūros, dydžio bei lokalizacijos storojoje žarnoje. Polipus galima suskirstyti į tokius tris tipus:
- Hiperplastiniai polipai – tai gerybiniai polipai, kurie nelinkę virsti piktybiniu augliu.
- Adenominiai polipai – linkę augti, didėti ir supiktybėti, liaudiškai suvėžėti. Dėl šios priežasties gydytojas gastroenterologas/endoskopuotojas šio tipo polipus pašalina.
- Piktybiniai polipai – tokie polipai turi specifinius endoskopinius požymius, biopsijos metu nustatomos piktybinės lastelės. Šio tipo polipus reikia nedelsiant pašalinti.
Polipų atsiradimo rizikos veiksniai
Nors kartais storosios žarnos polipai atsiranda ir žmonėms neturintiems rizikos faktorių, tačiau tačiau taip pat labai svarbu žinoti ir tai, kas gali šį procesasą paskatinti:
- Antsvoris ar nutukimas
- II tipo cukrinis diabetas
- Rūkymas
- Vyresni asmenys nei 50 metų
- Sergantys uždegiminėmis žarnyno ligomis (opinu kolitu ar Krono liga), ypač jei liga trunka daug metų.
- Per didelis raudonos mėsos vartojimas
- Genetika
Nors galite pakeisti savo gyvenimo įpročius, tačiau yra genetinių ligų, kurių negalite pakeisti. Didesnis polinkis polipams gali būti jei turite giminaičių, kurie serga/sirgo storosios žarnos vėžiu ar buvo nustatyti/šalinti storosios žarnos polipai, o taip pat ir esant kai kurioms genetinėms ligoms:
- Šeiminė adenominė polipozė – tai būklė, dėl kurios gali išaugti tūkstančių polipų visame virškinimo trakte (stemplėje, skrandyje, plonojoje bei storojoje žarnoje). Polipai gali atsirasti net vaikystėje.
- Peutzo ir Jegherso sindromas – genetinė būklė, kuri sukelia viso kūno odos ir gleivinių pigmentaciją, viso virškinamojo trakto polipų atsiradimą bei padidėjusią ne tik storosios žarnos, bet ir kitų lokalizacijų vėžio atsiradimo riziką.
- Lynčo sindromas – tai genetinis sutrikimas, kuris yra tiesiogiai susijęs su piktybiniais gaubtinės žarnos polipais.
- Seruotos polipozės sindromas – sukelia adenomatozinius polipus, kurie gali virsti gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžiu.
- Gardnerio sindromas – paveldima liga, kurios metu polipai gali augti visame kūne.
- MYH asocijuota polipozė – genetinis MYH geno sutrikimas, dėl kurio polipai gali formuotis ankstyvos paauglystės metu.
Jei turite kurį nors iš išvardytų rizikos veiksnių, ypač genetinius sutrikimus, rekomenduojama apsilankyti pas gydytoją gastroenterologą/endoskopuotoją dėl ankstyvos patikros.
Storosios žarnos polipų diagnozavimas
- Kolonoskopija – tai pagrindinis storosios žarnos vėžio ir polipų nustatymo metodas. Didelis kolonoskopijos privalumas – gastroenterologas radęs piktybinius polipus, kurie dar netapo storosios žarnos vėžiu, gali juos pašalinti kolonoskopijos metu. Štai kodėl ankstyvas tikrinimas yra toks svarbus. Kolonoskopas – tai ilgas vamzdelis su įtaisyta aukštos raiškos kamera jo gale. Kolonoskopas atsargiai įvedamas pro išangę ir apžiūrima visa storoji žarna. Tokiu būdu gastroenterologas gali aptikti visus tiesiosios ir storosios žarnos polipus ir juos pašalinti arba paimti biopsiją.
- Sigmoidoskopija yra panaši į kolonoskopiją, tačiau jos metu gastroenterologas gali pamatyti tik apie 30-40 cm žarnos (tiesiąją žarną ir apatinę gaubtinės žarnos dalį – riestinę žarną). Jei aptinkama polipų, juos galima pašalinti, tačiau papildomai reikia atlikti kolonoskopiją, kad būtų patikrintos ir kitos žarnos dalys.
- Žarnyno rentgenas su bario klizma – jos metu suleidžiama kontrastinis bario tirpalas į tiesiąją žarną, po to atliekamos rentgeno nuotraukos (patyręs radiologas gali aptikti polipus šio tyrimo metu).
- KT kolonografija – kartais vadinama virtualiąja kolonoskopija. Privalumas tas, kad tai neinvazinė procedūra. Neigiami aspektai: tikslumas nėra pakankamas bei jos metu negalima pašalinti polipų.
- Šeimos gydytojas ar gastroenterologas/endoskopuotojas gali paskirti IFOBt išmatų tyrimą. Šis tyrimas gali būti atliekamas ir namuose. Testas nėra skirtas diagnozuoti polipams, tačiau jo metu nustatomas mikroskopinis (plika akimi nematomas) kraujavimas, kuris gali reikšti, kad virškinamajame trakte gali būti pažeistų gleivinės plotų, iš kurių nežymiai kraujuoja. Todėl tikslinga atlikti kolonoskopiją.
Storosios žarnos polipų gydymas
Geriausias ir dažniausiai taikomas storosios žarnos polipų gydymas – kolonoskopijos metu atliekant endoskopinę polipektomiją. Jei polipas labai didelis ir turi aiškius supiktybėjimo požymius, jų endoskopiškai pašalinti negalima, todėl reikalinga atlikti operaciją. Šiandien vis dažniau psirenkamas minimaliai invazinis operacinis gydymas – laparoskopinė operacija.
Jei jums diagnozuoti/pašalinti storosios žarnos polipai, gastroenterologas/endoskopuotojas nurodys, po kiek laiko tikslinga pakartoti tyrimą.
Pašalinus hiperplastinius polipus, juos reikia tikrinti maždaug po 10 metų. Jei storosios žarnos polipai buvo adenominiai, priklausomai nuo jų dydžio, mikroskopinės struktūros bei kiekio, pakartotinę kolonoskopiją gali tekti pakartoti net po kelių mėnesių, tačiau dažniausiai po 2-5 metų.
Kaip galima išvengti storosios žarnos polipų?
Storosios žarnos polipai negali būti išvengiami tiesiogiai, nes kai kuriais atvejais priežastys yra genetinės, tačiau pacientai gali pasirinkti sveikesnį gyvenimo būdą. Atsisakius rūkymo, sumažinus alkoholio ir raudonos mėsos vartojimą galima sumažinti storosios žarnos vėžio ir polipų atsiradimo riziką. Taip pat svarbu sveika mityba, reguliari mankšta ir normalus kūno masės indeksas (KMI).
Jei jums reikia daugiau informacijos apie storosios žarnos polipus ar storosios žarnos vėžį ir jei norite suplanuoti kolonoskopijos tyrimą, susisiekite.
