Kolonoskopijos metu rasti polipai. Ką daryti?


Gediminas - 18 rugpjūčio, 2020 - 0 comments

Storosios žarnos vėžys yra viena iš lengviausiai išvengiamų vėžio formų. Tačiau būtina sąlyga – savalaikis rizikos faktorių nustatymas bei laiku atliktas patikrinimas.

Būtent dėl to kolonoskopija yra rekomenduojama asmenims, sulaukusiems 50 metų ir/arba turintiems rizikos veiksnių, tokių kaip rūkymas, nutukimas, gausus raudonos mėsos valgymas, jei pirmos eilės giminaičiai yra sirgę storosios žarnos vėžiu (ypač jaunesni nei 50 metų) arba Jūs sergate uždegiminėmis žarnyno ligomis (krono liga arba opiniu kolitu) daugiau nei 10 metų. Tyrimo metu gastroenterologas, radęs priešvėžinius gleivinės pakitimus, vadinamus polipais, gali paimti biopsiją ar netgi juos pašalinti tos pačios procedūros metu.

Registruotis kolonoskopijai

Kas yra polipai?

Storosios žarnos polipai yra nedidelės išaugos ant storosios žarnos vidinių sienelių paviršiaus. Nors tiksli tokių išaugų susidarymo priežastis nėra nustatyta, žinoma, kad jie susidaro tuomet, kai įvairių rizikos veiksnių sąveikos paveiktos pakitusios ląstelės pradeda dalintis daug greičiau nei įprastai. Plačiau apie polipus mūsų straipsnyje: Storosios žarnos polipai: priežastys, simptomai, gydymas.

Ar polipai yra vėžio ženklas?

Polipas tai ne vėžys ir toli gražu ne visi polipai turi potencialą įgauti piktybinius pakitimus. Tačiau kolonoskopijos metu rasti polipai, jų lokalizacija, skaičius, struktūra bei histologinė sandara (nustatoma per mikroskopą) yra kriterijai, leidžiantys gastroenterologui/endoskopuotojui apsispręsti dėl tolimesnių veiksmų: polipų šalinimo, šalinimo metodo, pakartotinės kolonoskopijos laiko.

Polipus paprastuoju ir suprantamu būdu galima suskirstyti į du tipus:

Hiperplastiniai polipai: gėrybinės, smulkios (paprastai iki 1 cm), dažnai daugybinės išaugos, praktiškai neturinčios potencialo supiktybėti. Dažniausiai tokie polipai lengvai identifikuojami kolonoskopijos metu, iš vieno jų paimama biopsija histologiniam patvirtinimui, o likusieji paliekami „ramybėje“.

Adenomos: tai gėrybinės, įvairaus dydžio (gali būti ir 5-7 cm) ir formos išaugos, turinčios supiktybėjimo potencialą. Šie polipai sudaro du trečdalius visų storosios žarnos polipų. Kol adenoma išsivysto į vėžį, gali praeiti nuo 7 iki 10 ar daugiau metų. Iš viso tik 5% adenomų progresuoja į vėžį, tačiau tai priklauso nuo kiekvieno paciento individualiai, nuo polipo dydžio, lokalizacijos, histologinės sandaros. Adenomos dažniausiai visada yra šalinamos kolonoskopijos metu, retesniais atvejais prireikia ir chirurginės operacijos.

Kokia yra storosios žarnos vėžio rizika pašalinus polipus?

Nesvarbu, kokia polipo struktūra ir dydis, jei jis pašalintas radikaliai (pilnai), tuomet toje vietoje polipas jau nebeataugs. Jei pašalinti visi aptikti polipai, tuomet ir storosios žarnos vėžio rizikos nebelieka. Todėl ir svarbi storosios žarnos patikra bei polipų šalinimas – polipektomija.

Kada reiktų atlikti pakartotinę kolonoskopiją?

Kada bus paskirta pakartotinė kolonoskopija daugiausia priklauso nuo pirmojo tyrimo metu rastų polipų dydžio, struktūros ir lokalizacijos storojoje žarnoje. Labai svarbi ir būtina sąlyga – tinkamas žarnyno paruošimas! Jei žarnynas nėra pilnai paruoštas, apžiūra yra dalinė, todėl vadovautis žemiau nurodytomis rekomendacijomis negalima. Jei žarnyno paruošimas buvo puikus ir buvo apžiūrėta visa storoji žarna, tuomet galima laikytis sekančių supaprastintų rekomendacijų:

  • Jei kolonoskopijos metu aptinkamas vienas ar du maži polipai (5 mm skersmens ar mažesni), rizika susirgti storosios žarnos vėžiu yra maža. Daugumai pacientų nereikės atlikti pakartotinės kolonoskopijos bent penkerius metus, o galbūt ir ilgiau.
  • Jei polipai yra didesni (10 mm ar didesni), jų randama daugiau arba histologiškai nustatomos adenomos su dideliu supiktybėjimo laipsniu, individualiai gali būti rekomenduota atlikti pakartotinę kolonoskopiją po pusmečio, vienų-dviejų-trijų metų.
  • Jei tyrime nerandama polipų, kitam patikrinimui galite ruoštis tik po 10 metų.

Kaip polipai tampa vežiu?

kaip polipai tampa vėžiu

Hiperproliferacija– padidėjęs pakitusių ląstelių dauginimasis.
Aukšto laipsnio displazija – prevėžinė būklė, prevėžinis polipas.
Adenokarcinoma – vėžys polipe, neįaugęs į gilesnius žarnos sienelės sluoksnius.
Invazinis vėžys – vėžys, peraugęs į gilesnius žarnos sienelės sluoksnius.

Jeigu esate 50 metų ar vyresnis, turite rizikos veiksnių susirgti storosios žarnos vėžiu arba pagal valstybinę storosios žarnos vėžio patikros programą jums buvo atliktas išmatų slapto kraujavimo testas (IFOBt) ir jis yra teigiamas – Jums tikslingas profilaktinis storosios žarnos patikrinimas. Taip pat ir jaunesniems asmenims, kuriems pasireiškia simptomai, tokie kaip per dažnas tuštinimasis (tenezmai), kraujo ar gleivių stebėjimas, apsunkintas pasituštinimas, lydimas stipraus pilvo pūtimo – taip pat verta pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar gastroenterologu dėl kolonoskopijos atlikimo. Daugeliu atvejų tyrimo rezultatas tiesiog užtikrins Jūsų ramybę. Kitais atvejais, gauti rezultatai gali išgelbėti Jūsų gyvybę. Jei turite klausimų ar abejojate dėl kolonoskopijos tikslingumo, rezervuokite vizitą ir pasitarkite su Gastrosveikata gastroenterologu.

Registruotis

Related posts