8 dalykai, kuriuos turite žinoti apie endoskopiją


Gediminas - 15 rugsėjo, 2020 - 0 comments

Endoskopija – medicininė procedūra, padedanti gydytojui pažvelgti į Jūsų kūno vidaus organus. Procedūrų metu naudojamas endoskopas – vamzdelis, kurio gale yra šviesos šaltinis ir aukštos raiškos kamera, perduodanti į monitorių vaizdus, kuriuos vertina gydytojas specialistas.

Endoskopinės procedūros skirstomos į diagnostines (simptomų priežasties paieškai, įtariamų sutrikimų/ligų patvirtinimui, ligos eigos vertinimui) ir gydomąsias (šalinami patologiniai pakitimai, stabdomas vidinis kraujavimas, atliekamos mažai invazinės operacijos). Endoskopiniai tyrimai yra invaziniai, todėl reikalingas išankstinis paciento informavimas ir pasiruošimas. Dalinamės 8 faktais, kuriuos naudinga žinoti, jeigu Jums paskirta endoskopinė procedūra ir norite būti tinkamai tam pasiruošę.

1. Endoskopijų tipai

Endoskopiniai tyrimai taikomi įvairių specialybių gydytojų, todėl dažniausiai vadinami pagal tiriamą ar gydomą kūno sritį. Pavyzdžiui, kolonoskopija yra storosios žarnos endoskopija, kurią atlieką gyd. gastroenterologas; bronchoskopijos metu gyd. pulmonologas apžiūri kvėpavimo takus (trachėją, bronchus). Endoskopiniai tyrimai gali būti atliekami dviem būdais:

  • per natūralias kūno angas (nosis, burna, išangė, šlaplė, makštis) ir vadinami pagal tiriamos sistemos pavadinimą, pvz., gastroskopija, kolonoskopija ir t.t.
  • per mažą kūno paviršiaus pjūvį, kuris naudojamas kaip kanalas įvesti instrumentams į pilvą, krūtinės ląstą ar kitas ertmes. Pavyzdžiui, jei instrumentai įvedami į pilvo ertmę (atliekant apendektomiją ar tulžies pūslės šalinimo operaciją), tokia endoskopija vadinama laparoskopija; į krūtinės ląstą – torakoskopija.

Turite klausimų? Susisiekime

2. Kodėl Jums gali reikėti endoskopinio tyrimo

Endoskopiniai tyrimai – neatsiejama daugelio specialistų ligų diagnostikos, simptomų priežasties identifikavimo bei įvairiausių negalavimų bei sutrikimų gydymo priemonė. Šiandien sunku būtų įsivaizduoti gydytoją gastroenterologą diagnozuojantį ligas, remiantis tik žmogaus išsakomais skundais. Gydytojai, taikydami endoskopinę techniką, minimaliai invaziniu būdu gali pažvelgti į kūno vidų ir prireikus ne tik paimti audinio mėginį (biopsiją), bet ir atlikti įvairiausias sudėtingas manipuliacijas: virškinamojo trakto polipų (polipektomiją), kirmėlinės ataugos – apendikso (apendektomiją), tulžies pūslės (cholecistektomiją) šalinimą ar net sudėtingas onkologines operacijas.

3. Kas atlieka endoskopiją?

Endoskopijas atlieka daugelio vidaus ligų specialybių gydytojai ir chirurgai. Gastroenterologai atlieka stemplės, skrandžio, plonojo žarnyno bei storosios žarnos endoskopijas. Pulmonologai gydo kvėpavimo sistemos ligas bei atlieka bronchoskopijas. Ortopedai–traumatologai atlieka sąnarių endoskopinius tyrimus –  artroskopijas. Pilvo chirurgai – laparoskopijas. Ausų-nosies-gerklės gydytojai – rinoskopijas, laringoskopijas.

4. Endoskopijos privalumai

Gastroenterologų taikomi endoskopiniai tyrimai leidžia be jokių pjūvių apžiūrėti virškinamojo trakto vidų, paimti biopsijas, šalinti polipus/prevėžinius pažeidimus, stabdyti vidinį kraujavimą iš skrandžio ar dvylikapirštės opų. Šiandien jau išimtinai retai pasitaiko atvirų chirurginių operacijų (pjaunamas pilvas) dėl kraujuojančių opų, nors dar ne taip seniai tai buvo vienintelis būdas padėti žmogui, išgelbėti gyvybę. Šiandien, endoskopijos dėka, gastroenterologas gali vaistus suleisti tiesiai į kraujuojančią opą ar specialiais „spaustukais“ užspausti kraujagyslę –  vos per keliolika minučių, be jokios anestezijos, be jokių pjūvių. Tai prilygsta mažam stebuklui. O jei to nepakanka, gydytojas chirurgas minimaliai invazinės operacijos – laparoskopijos metu užsiuva pažeidimo vietą ir taip sumažina traumatizavimo bei komplikacijų riziką (lyginant su atvira operacija). Endoskopija yra universali: gali būti naudojama virškinimo trakto, plaučių, sąnarių ir kitų organų ligoms diagnozuoti, ir gydyti. Pooperacinis gijimo laikas daug trumpesnis: dažnai trunka tik dieną ar kelias, palyginus su savaitėmis ar net mėnesiais.

5. Endoskopinių tyrimų pavojai

Komplikacijų rizika diagnostinių endoskopinių procedūrų metu yra maža. Tačiau, taikant endoskopiją gydymo tikslais (šalinant polipus, auglius ar net pažeistus organus), rizika išlieka, nors ir mažesnė nei tradicinės atviros chirurgijos metu. Svarbus faktorius – gydytojo kompetencija, patirtis bei savo galimybių ribų supratimas. Prieš procedūrą galite pasikalbėti su gydytoju apie tokias galimas komplikacijas kaip skausmas, kraujavimas, infekcijos pavojus. Taip pat yra audinių plyšimo (perforacijos) rizika tose vietose, kur yra manipuliuojama endoskopu. Kaip vienas iš retesnių nepageidaujamų reiškinių gali būti ir šalutinė reakcija į anestezijai taikomus vaistus.

6. Pasiruošimas endoskopijai

Paciento pasiruošimas endoskopijai priklauso nuo to, kokią procedūrą ketinama atlikti. Įprastais atvejais pasiruošimas apima vartojamų vaistų patikrinimą ir galimas mitybos rekomendacijas. Jei Jums atliekama gastroskopija ar bronchoskopija, rekomenduojama nevalgyti 8 val. bei negerti skysčių 2 valandas iki procedūros, ypatingai jei bus taikoma bendrinė nejautra (dėl pavojaus užspringti skrandžio turiniu).

Jei planiškai atliekama laparoskopija – taip pat rekomenduotina būti nevalgius ir negėrus skysčių, nes tokių operacijų metu dažniausiai taikoma bendrinė nejautra (anestezija).

Jei Jums yra atliekama kolonoskopija, būtina ne tik nevalgyti tam tikrą laiką, tačiau ir tinkamai išvalyti žarnyną specialiais tirpalais. Daugiau apie tai skaitykite Kaip pasiruošti kolonoskopijai?

Taip pat, rekomenduojame perskaityti Kaip pasiruošti gastroskopijai.

7. Ką jausite endoskopijos metu?

Jeigu endoskopijos metu taikoma bendrinė nejautra – Jūs visos procedūros metu miegosite ir pabusite tik po procedūros/operacijos. Visos chirurginės endoskopinės operacijos dažniausia atliekamos bendrinėje nejautroje, todėl galite nebijoti – skausmo ar kitų nemalonių pojūčių nejausite.

Gastroenterologų bei kitų vidaus ligų gydytojų praktikoje taikomi endoskopiniai tyrimai dažnai atliekami naudojant tik vietinę nejautrą ten, kur bus įvedamas endoskopas. Tokiu būdu skausmas yra nejaučiamas arba sumažinamas nemalonus jutimas konkrečioje srityje. Skausmo žmonės dažniausiai nejaučia, tačiau galimi nemalonūs pojūčiai, tokie kaip vėmimo jausmas, laikinas oro stygius, pilvo pūtimas. Nenorintiems bendrinės nejautros, dažnai pasiūloma sedacija – į veną suleidžiami raminamieji vaistai, kurie ženkliai sušvelnina nemalonius pojūčius. Tokiu atveju žmogus elgiasi ramiau, o neretai net pamiršta tai, kas buvo nemalonu.

Visos procedūros metu, kuri gali trukti nuo 15 minučių iki 1 valandos, būsite prižiūrimas gydytojo, bendrosios praktikos slaugytojos bei anesteziologo (jei taikoma anestezija).

8. Atsigavimas po endoskopijos

Jei taikoma sedacija ar bendrinė nejautra gastroskopijos ar kolonoskopijos metu, atsigavimas trunka tiek, kiek veikia vaistai. Poveikis gali išlikti iki 24 valandų, todėl negalėsite vairuoti, eksploatuoti sunkiosios technikos bei priimti svarbių juridinių ar gyvenimiškų sprendimų. Rekomenduojama, kad Jus iš klinikos pasiimtų lydintis asmuo, kuris su Jumis galėtų praleisti artimiausias 24 valandas.

Po virškinamojo trakto endoskopinių tyrimų galite jausti papūstą pilvą, nežymų maudimą, kartais žarnyno spazmus, kurį laiką galite raugėti. Skausmas – galimas, tačiau ne dažnas simptomas, kuris praeina pasituštinus ar išėjus dujoms iš žarnyno. Užsitęsęs skausmas – nerimą keliantis ženklas, todėl rekomenduojama susisiekti su procedūrą atlikusiu gydytoju, o jei nėra galimybės – kreiptis į artimiausios ligoninės skubios pagalbos skyrių.

Po chirurginių operacijų taip pat galimi anestezijos sukelti reiškiniai. Skausmas po laparoskopijos ar torakoskopijos – daug dažnesnis ir tikėtinas palydovas, kuris neretai malšinamas nuskausminamaisiais vaistais.

Registruotis endoskopijai

Related posts