Opinis kolitas: simptomai, priežastys, gydymas

Opinis kolitas yra lėtinė autoimuninė liga, sukelianti storosios žarnos uždegimą, opas. Pagrindiniai šios ligos požymiai – viduriavimas su kraujo ir gleivių priemaiša, pilvo skausmas/diskomfortas, varymas tuštintis (tenezmai). Simptomai dažniausiai atsiranda staiga, netikėtai, negydant intensyvėja ir sunkėja, o kartais gali sukelti net gyvybei pavojingas komplikacijas. Nors mokslininkai dar neatrado būdų šios ligos visiškam išgydymui, tačiau tinkamas gydymas dažniausiai nuraminą uždegimą žarnyne, panaikina ligos simptomus ir įveda į remisiją.

Simptomai

Opinio kolito simptomų pasireiškimas tiesiogiai priklauso nuo uždegimo sunkumo ir storosios žarnos pažeidimo išplitimo.

Žmonėms, kuriems diagnozuotas opinis kolitas, gali pasireikšti lengvų simptomų laikotarpiai arba visiškas jų išnykimas. Tai vadinama remisija. Tačiau simptomai gali grįžti ir būti sunkūs. Tai vadinama paūmėjimu.

Dažniausi opinio kolito simptomai:

  • Viduriavimas, su krauju ar gleivėmis/pūliais.
  • Pilvo skausmas
  • Tiesiosios žarnos skausmas
  • Kraujavimas iš tiesiosios žarnos (tuštinimasis su nedideliu kiekiu kraujo)
  • Noras skubiai tuštintis (tenezmai)
  • Svorio kritimas
  • Nuovargis
  • Karščiavimas
  • Vaikams – sulėtėjęs augimas

Kada turėtumėte kreiptis į gydytoja?

Kreipkitės į savo gydytoją, jei  jūsų žarnyno veikla sutrikusi ir jaučiate šiuos simptomus:

  • Pilvo skausmą
  • Stebite kraują išmatose
  • Progresuoja (dažnėja) viduriavimas, kurio nesumažina nereceptinių vaistų vartojimas
  • Pasireiškia naktinis viduriavimas
  • Karščiuojate

Susisiekti su gastroenterologu

Priežastys

Tiksli opinio kolito priežastis nėra žinoma. Opiniu kolitu sergančių žmonių skaičius ypač aukštas ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse, tuo tarpu trečiojo pasaulio šalyse (pvz. Afrikoje) ši liga itin reta.

Anksčiau buvo manoma, kad ligą gali sukelti netinkama mityba ir stresas, tačiau dabar žinoma, kad šie veiksniai gali tik bloginti simptomus, bet ne sąlygoti patį opinį kolitą.

Pagrindinė priežastis – imuninės sistemos sutrikimas. Kai imuninė sistema bando įveikti įsiveržusį virusą ar bakteriją, nenormalus imuninis atsakas taip pat skatina imuninę sistemą pulti sveikas virškinamojo trakto ląsteles – prasideda autoimuninis storosios žarnos gleivinės uždegimas.

Rizikos faktoriai

Opinio kolito paplitimas tarp moterų ir vyrų yra daugmaž vienodas.

Galimi šie rizikos veiksniai:

  • Amžius. Opinis kolitas paprastai prasideda jaunesniems nei 30 metų asmenims, tačiau gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Kartais liga prasideda sulaukus ir 60 metų.
  • Rasė. Daugiausia opinio kolito atvejų yra baltosios rasės žmonių tarpe.
  • Genetika. Rizika didesnė, jei opiniu kolitu serga pirmos eilės giminaičiai (tėvai, broliai ar seserys).

Komplikacijos

Galimos opinio kolito komplikacijos:

  • Kraujavimas bei iš to atsirandanti mažakraujystė (anemija)
  • Toksinė storosios žarnos dilatacija (gyvybei grėsminga komplikacija)
  • Storosios žarnos perforacija/plyšimas (gyvybei grėsminga komplikacija)
  • Dehidratacija
  • Kaulų retėjimas (osteoporozė)
  • Odos, sąnarių ir akių uždegimas (ekstraintestinalinės (su žarnynu nesusijusios) ligos pasireiškimo formos)
  • Padidėjusi storosios žarnos vėžio rizika (kai opinio kolito trukmė daugiau nei 10 m.)

Diagnozavimas

Opinis kolitas įtariamas, kai žmogus kreipiasi dėl pagrindinio šio ligos simptomo – užsitęsusio viduriavimo su kraujo ir gleivių priemaiša.

Svarbiausias metodas patvirtinti šiai ligai yra kolonoskopija – endoskopinis storosios žarnos tyrimas, kurio metu nustatomi būdingi pakitimai (gleivinės paraudimas, patinimas, išnykęs kraujagyslių piešinys, erozijos ar net opos, kraujavimas iš ligos apimtų vietų).

Kolonoskopijos metu imami audinio gabalėliai (biopsijos), o histologas, įvertinęs mėginius, patvirtina diagnozę.

Opinio kolito gydymas

Opinis kolitas gydomas įvairiais vaistais bei jų kombinacijomis. Sunkiais atvejais atliekama operacija – storosios žarnos pašalinimas (kolektomija).

Opinio kolito gydymui yra naudojamos kelios vaistų grupės:

Priešuždegiminiai vaistai, vadinamieji 5-aminosalicilo rūgties preparatai (5-ASA). Tai pirmo pasirinkimo vaistai naujai nustatyto opinio kolito gydymui. Pagrindinis šios grupės vaistas yra mesalazinas, naudojamas įvairiomis formomis (kaip tabletės, granulės, rektalinės žvakutės ar klizmutės). Didžiajai daugumai žmonių efektas būna labai geras ir greitas, nurimsta simptomai, žmogus grįžta į normalų gyvenimo ritmą, liga pereina į remisiją.

Imuninės sistemos slopintojai (imunosupresantai). Šios grupės vaistai skiriami sunkiais opinio kolito atvejais, kai standartinio gydymo mesalazinu nepakanka remisijai palaikyti. Pagrindinis šios grupės preparatas yra azatioprinas (imuranas).

Hormoniniai vaistai (gliukokortikoidai). Šios grupės preparatai dažniausiai skiriami sunkesniais opinio kolito atvejais arba esant paūmėjimams, kad greičiau numalšinti uždegiminį procesą ir pasiekti ligos remisiją. Šios grupės vaistai taip pat gali būti skiriami kaip geriamos tabletės, rektalinių žvakutės, ypač sunkiais atvejais – leidžiami į veną (tik stacionaro sąlygomis ligoninėje).

Biologiniai vaistai. Kuomet dažnai kartojasi ligos atkryčiai ar liga nuo pat pradžios sunkiai kontroliuojama ir nepavyksta paciento įvesti į remisiją, skiriami naujos kartos biologiniai vaistai. Jų efektyvumas labai geras, žmonės išsivaduoja iš varginančių simptomų, vėl gali džiaugtis normaliu gyvenimu. Priklausomai nuo ligoninėje vyraujančios gydymo taktikos vaistai gali būti skiriami į veną (stacionare) ar leidžiami po oda. Šiandien jau yra ir tabletinių formų.

Kiti vaistai. Kartais net pasiekus remisiją, žarnynas lieka dirglus, linkęs spazmuoti, viduriai laisvesni, todėl   gali tekti vartoti ir antispazminius ar nuskausminamuosius vaistus. Paūmėjimų metu ar ligos atsiradimo pradžioje dėl ryškaus uždegimo ir kraujo netekimo išsivysto mažakraujystė, todėl neretai tenka skirti ir geležies preparatus. Verta paminėti, kad prieš vartojant nereceptinius vaistus, derėtų pasitarti su gydančiu gydytoju.

Operacija

Operacija – kraštutinis labai sunkaus opinio kolito gydymo būdas, taikomas tik tokiu atveju, kai nepadeda visos galimos medikamentinės priemonės.

Pagrindinės indikacijos operaciniam gydymui yra šios:

  • Jokiais vaistais nepavyksta pasiekti remisijos ir pacientui tęsiasi labai aktyvios ligos simptomai – gausus viduriavimas, kraujo netekimas, dehidratacija, elektrolitų disbalansas.
  • Toksinė storosios žarnos dilatacija (išsiplėtimas) – tai gyvybei pavojinga komplikacija, nes greitai neatlikus operacijos, žarna gali bet kuriuo metu plyšti, komplikuodama ir taip sunkią paciento būklę.
  • Storosios žarnos perforacija (plyšimas) – dažniausiai tai toksinės žarnos dilatacijos pasekmė, tačiau gali būti ir spontaninis plyšimas labai aktyvios ligos metu.

Operacijos metu yra pašalinama visa storoji (gaubtinė) žarna. Pradžioje suformuojama stoma (plonoji žarna išvedama per pilvo sieną), o kai žmogaus organizmas atsistato, sekančios operacijos metu atstatomas natūralus defekacijos kelias.

Džiugu, kad vaistai skiriami opinio kolito gydymui yra labai efektyvūs, o operacinis gydymo būdas taikomas retai.

Opinis kolitas ir Krono liga

Opinis kolitas ir Krono liga yra dažniausiai pasitaikančios uždegiminės žarnyno ligos. Abi ligos yra pernelyg aktyvios imuninės sistemos rezultatas (autoimuninis procesas, kai pati žmogaus imuninė sistema puola savo organizmo ląsteles).

Nors abi šios ligos pradžioje gali pasireikšti labai panašiai (pilvo skausmu, viduriavimu, karščiavimu, nuovargiu), tačiau pagal virškinamojo trakto pažeidimo pobūdį, vietą ir atsaką į gydymą skiriasi.

Vieta. Šios dvi ligos pažeidžia skirtingas virškinamojo trakto dalis.

Krono liga gali paveikti bet kurią virškinamojo trakto dalį nuo burnos iki tiesiosios žarnos. Dažniausia lokalizacija – plonoji žarna. Tuo tarpu opinis kolitas pažeidžia išimtinai storąją (gaubtinę) žarną, o jos plitimas beveik visada prasideda nuo tiesiosios žarnos.

Atsakas į gydymą. Panašūs vaistai skiriami abiem ligoms gydyti, tačiau gydymui daug geriau „pasiduoda“ opinis kolitas nei Krono liga. Sunkiais opinio kolito atvejais pašalinus storąją žarną – visiškai pasveikstama. Tuo tarpu Krono ligos metu operacinis gydymas taikomas tik labai kruopščiai pasvėrus galimą naudą, nes bet koks įsikišimas į pilvo ertmę, gali paskatinti komplikacijų atsiradimą ir pabloginti ligos eigą.

Toliau skaitykite: Krono liga: simptomai, priežastys, gydymas