Diarėja (viduriavimas): dažniausios priežastys ir gydymo būdai

Kas yra diarėja (viduriavimas)?

Diarėja – tai dažnas tuštinimasis vandeningomis, skystos konsistencijos išmatomis tris ar daugiau kartų vienos dienos eigoje. Šį sutrikimą patiria daugelis žmonių kelis kartus per metus ar dažniau. Diarėja gali būti ūminė arba lėtinė. Ūmus viduriavimas dažnai trunka trumpą laiką, paprastai tęsiasi vieną ar dvi dienas, tačiau lėtinis viduriavimas gali užsitęsti ir keletą mėnesių.

Simptomai

• Vandeningos, skystos išmatos
• Pilvo pūtimas
• Pilvo skausmas
• Skubus poreikis tuštintis
• Pykinimas
• Silpnumas
• Mėšlungis

Išskiriami ir „alermo“ simptomai, signalizuojantys, kad yra būtinas detalesnis ištyrimas:

• Kraujo ar gleivių pastebėjimas tuštinantis
• Svorio kritimas
• Užsitęsęs karščiavimas
• Mažakraujystė

Neatidėliodami kreipkitės į gydytoją, jeigu:

• Užsitęsė viduriavimas (viduriuojate ilgiau nei savaitę)
• Netekote daug skysčių
• Viduriuojate su krauju, gleivėmis ar juodos spalvos išmatomis
• Atsirado stiprus pilvo skausmas
• Viduriavimą lydi aukšta temperatūra (>5 °C)
• Yra stiprus pykinimas ar vėmimas, neleidžiantys gerti skysčių ir apsaugoti organizmą nuo dehidratacijos
• Viduriavimas atsirado grįžus iš užsienio

Kreiptis į gydytoją reikia ir pastebėjus dehidratacijos požymius: tamsus šlapimas, sumažėjęs šlapimo kiekis nei įprastai, padidėjęs širdies ritmas, galvos skausmas, odos išsausėjimas.

Rezervuoti vizitą

Priežastys

Pagrindinės viduriavimą sukeliančios priežastys:

• Maisto netoleravimas ar alergija – tai dažna viduriavimo ir visos virškinimo sistemos sutrikimo priežastis. Dažniausiai netoleruojami maisto produktai yra laktozė, kiaušiniai, soja ar gliutenas. Laktozės netoleravimas ir Celiakija/Gliuteninė enteropatija (autoimuninės sistemos sutrikimas, kai organizmas netoleruoja gliuteno) yra dažnai pasitaikantys virškinimo sistemos sutrikimai.

Jei pastebėjote, kad tam tikras maistas ar jo produktas sukelia viduriavimą, išimkite jį iš mitybos raciono. Nustoję vartoti virškinimo sistemą išbalansuojančius ir apkraunančius maisto produktus, pastebėsite savijautos ir virškinimo sistemos pagerėjimą.

• Infekcija – tai kita dažna viduriavimą sukelianti priežastis. Esant virškinamojo trakto infekcijai dažnai lydi šie nusiskundimai: karščiavimas, galvos svaigimas, pykinimas ar vėmimas, pilvo išpūtimas, apetito stoka.

Infekcijos formos:

1. Virusinės infekcijos (sukelia noro, rota ir kitus enterovirusus)
2. Bakterinės infekcijos, kurias sukelia užterštas maistas ar vanduo
3. Parazitinės infekcijos, tokios kaip Cryptosporidium Enteritis (plonosios žarnos infekcija) ar Lambliazė (pirmuonių Giardia lamblia sukelta liga).

Viduriavimą galinčių sukelti ar jį paūminti priežasčių yra begalė. Svarbu suprasti tai, kad jei viduriavimas užsitęsė, pastebite kraujo ar gleivių išmatose, vargina stiprūs spazmai, dingo apetitas, krenta svoris – jums reikia kreiptis į gydytoją dėl detalaus ištyrimo ir jūsų nusiskundimų išaiškinimo.

Taip pat viduriavimą gali skatinti šios būklės:

• Dirglios žarnos sindromas
• SIBO (plonųjų žarnų bakterijų išvešėjimo sindromas)
• Piktnaudžiavimas alkoholiu
• Diabetas
• Diaretikų (vidurius laisvinančių vaistų) vartojimas (senos lapų, rabarbarų šaknų)
• Vaistai
• Skydliaukės sutrikimai (tirotoksikozė)
• Spindulinė terapija mažajame dubenyje
• Bėgimas (kai kuriems žmonėms dėl nežinomų priežasčių bėgimas sukelia viduriavimą)
• Storosios (daug rečiau plonosios) žarnos vėžys
• Virškinamojo trakto operacijos
• Malabsorbcija (sutrikusi kai kurių maisto medžiagų absorbcija virškinamajame trakte)

Diagnozė ir gydymas

Priežasties nustatymui gali būti atliekami šie tyrimai:

• Kraujo tyrimas – įvertinami uždegimo rodikliai, elektrolitai, mažakraujystė.
• Kaprologinis tyrimas, išmatų pasėlis – nustatomos bakterijos, sukeliančios viduriavimą. Pagal pasėlio rezultatus paskiriami tinkamiausi antibiotikai.
• Pilvo organų echoskopija: įvertinamos kepenys, tulžies pūslė ir latakai, kasa, žarnų sienelės ir kt.
• Endoskopija – atliekama kolonoskopija arba sigmoidoskopija. Toks būdas dažniausiai taikomas pacientams, kenčiantiems nuo lėtinio viduriavimo, kai dar nenustatyta viduriavimo priežastis.

Kolonoskopijos metu gastroenterologas apžiūri virškinamojo trakto vidų, naudodamas ilgą vamzdelį (endoskopą) su aukštos raiškos kamera, įtaisyta aparato gale. Siekiant optimaliai įvertinti storosios žarnos būklę, gydytojas gali paimti žarnyno gleivinės biopsiją.

Sigmoidoskopijos metu gastroenterologas gali apžiūrėti tik tiesiąją žarną ir apatinę gaubtinės žarnos dalį (apie 30 cm ilgio žarnos segmentą).

Daugumai žmonių viduriavimas praeina kelių dienų bėgyje savaime, tokiu atveju galima vartoti nereceptinius vaistus simptomams palengvinti ir papildomo gydymo neprireikia. Tačiau jei viduriavimo simptomai sunkūs, būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų sutrikimo priežastį ir paskirtų optimaliausią gydymą.

Gydymo būdai:

1. Jei viduriavimo priežastis yra bakterinė ar parazitinė infekcija, jos gydymui gastroenterologas, infektologas ar šeimos gydytojas dažniausiai paskiria antibiotikus. Tačiau jei sukėlėjas yra virusas, tokiu atveju antibiotikų naudoti negalima, nes jie bus neveiksmingi ar net pablogins situaciją.
2. Nereceptiniai vaistai. Tokie vaistai gali sumažinti viduriavimą ir sušvelninti simptomus. Nereceptiniai vaistai rekomenduojami ir tada, kai nustatyta diagnozė, tačiau nėra specialaus gydymo. Tokiu atveju dažnai pasitarnauja gerųjų bakterijų papildai, specialios arbatos ar kitos liaudies medicinos priemonės.
3. Hidratacija arba skysčių vartojimas. Pacientams, sergantiems ūminiu ir lėtiniu viduriavimu, rekomenduojama gerti daug vandens ir gėrimų su elektrolitais. Tai padeda atstatyti prarastą skysčių kiekį organizme ir apsaugo nuo dehidratacijos. Pacientams, kurie negali išgerti pakankamai skysčių, skiriami intraveniniai skysčiai (lašinės infuzijos į periferinę veną), apsaugantys nuo dehidratacijos bei aprūpinantys elektrolitais, kurie būtini fiziologiniams procesams.

Kaip sau padėti?

Hidratacija yra pagrindinis veiksnys gydant viduriavimą. Labai svarbu atstatyti prarastus organizmo skysčius, todėl rekomenduojama gerti daug vandens ir elektrolitų turinčių gėrimų. Taip pat rekomenduojama laikytis mažai skaidulų turinčios dietos, kuri neapkrautų skrandžio ir palengvintų virškinimo sistemos darbą tol, kol normalizuosis žarnyno būklė. Patariama valgyti lengvus maisto produktus, tokius kaip avižiniai dribsniai, bananai, skrebučiai, ryžiai. Reikėtų vengti riebių, daug cukraus turinčių, pieno produktų, prieskonių, negerti ar sumažinti išgeriamos kavos kiekį.

Rekomenduojama vartoti probiotikus – gerąsias bakterijas, kurios atstato virškinimo trakto pusiausvyrą. Probiotikai gali įeiti į jogurto sudėtį, būti kapsulių arba skysto pavidalo formos.

Esant elektrolitų trūkumo požymiams, tokiems kaip bendras silpnumas, padidėjęs širdies plakimas, raumenų mėšlungis, rekomenduojama vartoti kalio, kalcio bei magnio preparatus. Taip pat svarbu nevartoti alkoholio.

Diarėja yra labai dažnai pasitaikantis sutrikimas, kuriam galima taikyti daugybę skirtingų gydymo būdų. Paprastai viduriavimas praeina savaime, tačiau jei jis tęsiasi kelias savaites, būtina kreiptis į šeimos gydytoją, infektologą ar gastroenterologą.

Jei jus kankina viduriavimo simptomai, susisiekite su mumis ir mes jums padėsime nustatyti jos priežastį bei paskirsime optimaliausią gydymą.

Gastroenterologo konsultacija