Krono liga yra uždegiminė žarnyno liga, pasireiškianti pilvo skausmu, viduriavimu, nuovargiu, svorio kritimu, karščiavimu ir kitais su virškinamuoju traktu nesusijusiais simptomais. Krono ligos sukeltas uždegimas gali pažeisti visą virškinamąjį traktą (VT).
Krono ligos sukeltas uždegimas pažeidžia ne tik paviršinį VT sluoksnį – gleivinę, tačiau dažniausiai apima ir gilesniuosius sluoksnius. Ši liga gali būti itin skausminga ir sekinanti, o kartais netgi sukelti gyvybei pavojingas komplikacijas.
Simptomai
Kai kuriems žmonėms, sergantiems Krono liga, pažeidžiama tik galinis plonosios žarnos (klubinės žarnos) segmentas (vadinamasis terminalinis ileitas). Kitiems uždegimas dominuoja storojoje (gaubtinėje) žarnoje. Sudėtingesniais atvejais pažeidimas apima tiek plonąją, tiek storąją žarną (enterokolitas).
Krono ligos simptomai varijuoja ir vieniems žmonėms būna lengvi, tuo tarpu kitiems – itin intensyvūs ir varginantys. Dažniausiai simptomai vystosi palaipsniui, rečiau atsiranda staiga ir progresuoja labai greitai (vadinamoji žaibinė ligos forma). Paskyrus atitinkamą gydymą ir gavus gerą atsaką būna laikotarpių, kai nejaučiami jokie ligos požymiai ar simptomai, t.y. pacientas įvedamas į remisiją.
Esant aktyviai ligos stadijai, dažniausiai pasireiškia šie simptomai:
- Viduriavimas
- Karščiavimas
- Nuovargis
- Pilvo skausmas
- Kraujas ir gleivės išmatose
- Opos burnos ertmėje
- Sumažėjęs apetitas ir svorio kritimas
- Skausmas šalia išangės ar aplink ją
Su virškinamuoju traktu nesusiję Krono ligos simptomai:
- Odos, akių ir sąnarių uždegimas
- Kepenų ar tulžies latakų uždegimas
- Vėlyvas vaikų augimas ar lytinis vystymasis
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Kreipkitės į savo gydytoją, jeigu jums pasireiškė žarnyno veiklos sutrikimas ar nerimą keliantys simptomai:
- Pasikartojantis pilvo skausmas
- Kraujas išmatose
- Nuolatiniai viduriavimo priepuoliai, kurių nepavyksta išgydyti liaudies medicinos pagalba bei nereceptinių vaistų vartojimu
- Neaiškios kilmės karščiavimas, trunkantis ilgiau nei savaitę
- Nepaaiškinamas svorio kritimas
- Gausus besikartojantis vėmimas
Susisiekti su gastroenterologu
Priežastys
Didėjantis uždegiminių žarnų ligų (Krono liga ir opinis kolitas) paplitimo augimas stebimas ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. Ir atvirkščiai, skurdžiose šalyse, pvz. Afrikos žemyne, šių ligų praktiškai nėra. Tai neabejotinai rodo, kad šios ligos, nors ir nėra aiškių įrodymų, yra susijusios su mūsų mitybos įpročiais, steriliu gyvenimo būdu, aplinkos bei maisto tarša cheminėmis medžiagomis. Tiksli Krono ligos priežastis lieka nežinoma. Netinkama dieta, stresas gali pabloginti Krono ligos simptomus, tačiau pačios ligos nesukelia. Autoimuninių ligų, tame tarpe ir Krono ligos, esmė yra blogai veikianti imuninė sistema, kuri dėl neaiškių priežasčių puola savo paties organizmo audinius ir sukelia uždegimą. Taip pat yra įrodyta ir paveldimumo (genetikos) įtaka.
Imuninė sistema. Manoma, kad Krono ligos uždegiminį procesą gali išprovokuoti virusai ar bakterijos. Kai jūsų imuninė sistema bando atremti įsibrovusį mikroorganizmą, dėl tam tikrų pokyčių imuninė sistema gali pradėti pulti virškinamojo trakto ląsteles.
Paveldimumas. Krono ir kolito fondo duomenimis, iki 20 procentų Krono liga sergančių žmonių, taip pat turi šia liga sergančių pirmos eilės giminaičių (tėvai, vaikai, broliai, seserys).
Rizikos faktoriai
Krono ligos rizikos veiksniai gali būti:
Amžius. Krono liga gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tačiau daugumai žmonių diagnozuojama dar nesulaukus 30 metų.
Šeimos istorija. Kaip ir minėjome aukščiau, asmenims, kurie turi šia liga sergantį artimą giminaitį, rizika susirgti yra didesnė.
Rūkymas. Cigarečių rūkymas yra svarbiausias kontroliuojamas Krono ligos rizikos veiksnys. Rūkymas taip pat lemia sunkesnius ligos simptomus ir didina operacinio gydymo tikimybę. Jei rūkote, svarbu mesti.
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Šiai vaistų grupei priklauso ibuprofenas, naproksenas, diklofenakas ir kt. Nors šie vaistai nesukelia Krono ligos, jie gali pabloginti simptomus.
Diagnozė
Norint diagnozuoti Krono ligą ir pažeistas VT sritis, atliekami detalūs laboratoriniai, endoskopiniai ir radiologiniai tyrimai:
Kraujo tyrimai: galima anemija, padidėję uždegimo rodikliai, infekcijos požymiai.
Išmatų tyrimas: gali padėti gydytojui aptikti kraują jūsų virškinimo trakte, taip pat atliekamas specialus uždegiminių žarnyno ligų rodiklis – kalprotektinas. Normali kalprotektino reikšmė patikimai paneigia Krono ligos buvimą.
Gydytojas gali paskirti atlikti gastroskopiją pilnesniam VT pažeidimų įvertinimui.
Kolonoskopija įtariant Krono ligą atliekama beveik visada. Iš uždegimo apimtų vietų imamos biopsijos, kad nustatyti tipinius pakitimus ir patvirtinti diagnozę.
Vaizdiniai (radiologiniai) tyrimai, tokie kaip KT ir MRT, suteikia gydytojui papildomos informacijos: įvertinamos tos VT sritys, kurių nepavyksta įvertinti endoskopinių tyrimų metu (pvz. didžioji dalis plonojo žarnyno).
Gydytojas, atlikęs visus reikalingus tyrimus ir atmetęs kitas galimas simptomų priežastis, gali daryti išvadą, kad sergate Krono liga.
Esant sunkiai ligos eigai, įvairius tyrimus neretai tenka kartoti iš naujo vertinant gydymo efektyvumą, naujai atsiradusius simptomus ir jų priežastis.
Kaip gydoma Krono liga?
Gydymo tikslas yra slopinti uždegiminį procesą, lengvinti simptomus, užkirsti kelią komplikacijoms, o joms atsiradus – gydyti. Skiriamas kombinuotas ilgalaikis gydymas. Jei ligos eiga nėra agresyvi, gaunamas geras atsakas į skiriamą gydymą, pasiekiama ilgalaikė remisija.
Vaistai
Kokių vaistų ar vaistų derinių jums reikia, priklauso nuo konkrečios situacijos, jūsų būklės sunkumo, vaistų toleravimo, pasireiškiančių komplikacijų.
Priešuždegiminiai vaistai
Pirmo pasirinkimo priešuždegiminiai vaistai, kuriuos gydytojai skiria Krono ligos gydymui, yra geriamieji 5-aminosalicilatai ir kortikosteroidai (hormonai).
Šių vaistų pakanka, kai yra lengva ligos eiga su retais paūmėjimais.
Imunomoduliatoriai, biologinė terapija
Imuninę sistemą veikiantys vaistai, vadinamieji imunomoduliatoriai, sumažina uždegiminį organizmo atsaką ir apriboja imuninės sistemos reakciją. Tai labai plati vaistų grupė plačiai taikoma vidutinio sunkumo ir sunkios Krono ligos gydymui. Šie vaistai gali būti geriami, leidžiami į paodę ar lašinami į veną. Kurį vaistą gydytojas pasirinks priklauso nuo individualios situacijos, ligoninėje nusistovėjusios gydymo praktikos.
Antibiotikai
Antibiotikai dažnai skiriami Krono ligos komplikacijoms gydyti, kuomet susiformuoja nenormalios jungtys (fistulės) tarp skirtingų VT dalių, formuojasi pūliniai pilvo ertmėje, perforuoja (prakiūra) žarna.
Pastebėta, kad skiriant antibiotikus Krono ligos metu, pagerėja pacientų savijauta, sušvelnėja simptomai. Tai rodo, kad žarnyno mikrofloros pokyčiai taip pat vaidina savo vaidmenį šios ligos procese. Dar vienas faktas, liudijantis apie mikroorganizmų įtaką Krono ligos metu – pacientams dažnai nustatomas SIBO sindromas.
Dieta
Jeigu Krono liga labai aktyvi, tampa sunkiai kontroliuojama vaistais, žmogus gausiai viduriuoja, netenka daug baltymų, mikroelementų bei vitaminų, krenta svoris, silpsta organizmas ir mažėja atsparumas infekcijoms, didėja komplikacijų rizika. Tokiais mitybos nepakankamumo atvejais skiriama enterinė (maitinimas specialiais subalansuotais mišiniais per zondą, įvestą per burną į skrandį ar pradinę plonojo žarnyno dalį) arba parenterinė (į veną leidžiami specialūs maistinių medžiagų tirpalai) mityba. Taip atstatomos organizmo jėgos, sustiprinama imuninė sistema, greitėja sveikimas.
Kai būna ryškus mitybos nepakankamumas ir yra reikalingas operacinis gydymas, enterinė ir parenterinė mityba atlieka labai svarbų vaidmenį, nes operacija nesustiprinus organizmo, gali lemti didesnį komplikacijų dažnį, didinti mirtingumą.
Operacija
Operacinis gydymas Krono ligos metu taikomas dažnai, tačiau jei tik įmanoma, chirurginio gydymo stengiamasi išvengti, nes bet kokia intervencija į pilvo ertmę gali lemti naujų suaugimų, fistulių bei pūlinių susiformavimą. Todėl operacija taikoma tik esant griežtoms indikacijoms:
- Žarnų nepraeinamumui
- Kraujavimui iš virškinamojo trakto, kurio neišeina sustabdyti kitais metodais
- Esant žarnos prakiurimui (perforacijai)
- Susiformavus fistulėms
- Susiformavus pūliniams
Tai rimtos gyvybei pavojingos komplikacijos ir jų negydant chirurgiškai žmogus gali žūti.
Pasiruošimas vizitui pas gydytoją
Jeigu jaučiate simptomus, panašius į Krono ligos, kreipkitės į savo šeimos gydytoją ar virškinamojo trakto specialistą gydytoją gastroenterologą.
Ruošiantis vizitui pas gastroenterologą rekomenduojama iš anksto pasiruošti ir ant lapelio užsirašyti visus kamuojančius simptomus, klausimus gastroenterologui, vartojamus vaistus bei kartu su savimi pasiimti šeimos narį ar draugą.