Opaligė. Simptomai, priežastys, prevencija

Peptinės opos – tai vidinio paviršiaus (gleivinės) žaizdos, atsirandančios viršutinėje virškinamojo trakto dalyje. Dažniausias opos simptomas yra skausmas.

Peptinės opos (opaligė) gali atsirasti:

• Stemplėje
• Skrandyje
• Dvylikapirštėje žarnoje
• Plonosiose žarnose

Dažniausios opaligės priežastys yra Helicobacter pylori infekcija ir ilgalaikis nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (aspirinas, ibuprofenas, ketanovas ir kt.) vartojimas. Stresas ir aštrus maistas opaligės nesukelia, tačiau simptomus gali pabloginti.

Simptomai

• Deginantis skausmas skrandžio srityje
• Sunkumo jausmas skrandyje, pilvo pūtimas ar raugėjimas
• Riebaus maisto netoleravimas
• Rėmuo
• Pykinimas

Dažniausias opaligės simptomas yra deginančio pobūdžio skrandžio skausmas. Skrandžio rūgštis tiesiogiai dirgindama opą pablogina simptomus. Maistas, patekęs į skrandį trumpam laikui neutralizuoja rūgštį, todėl dažnai jaučiamas pagerėjimas. Pagerėja ir pavartojus rūgštį mažinančių vaistų, tačiau ištuštėjus skrandžiui ar nustojus veikti vaistams, simptomai vėl atsinaujina. Taigi, simptomai gali būti stipresni tarp valgių bei nakties metu.

Netgi pusė žmonių, turinčių opą, gali jausti tik nežymius simptomus ar visai neturėti jokių nusiskundimų.

Rečiau opos gali sąlygoti tokius sunkius simptomus kaip:

• Vėmimas, kartais vėmimas su krauju (kraujas gali būti šviesus ar juodos spalvos – kavos tirščių pavidalo)
• Tuštinimasis juodos spalvos išmatomis (melena)
• Pasunkėjęs kvėpavimas
• Sąmonės pritemimas
• Pykinimas ir vėmimas
• Bepriežastinis svorio kritimas
• Apetito pokyčiai

Kada reikia kreiptis į gydytoją

Kreipkitės į gydytoją gastroenterologą ar šeimos gydytoją, jei jums pasireiškė sunkieji simptomai arba nereceptiniai rūgštį mažinantys vaistai laikinai sumažina skausmą, tačiau jis vėl atsinaujina praėjus poveikiui.

Registruotis konsultacijai

Opaligės priežastys

Peptinė opa atsiranda tuomet, kai rūgštys pragraužia vidinį skrandžio ar plonosios žarnos paviršių. Dėl rūgšties poveikio atsiveria skausmingos žaizdos, galinčios kraujuoti.

Sveikas vidinis virškinamojo trakto paviršius yra padengtas gleivių sluoksniu, kuris apsaugo nuo žalingo rūgšties poveikio. Tačiau esant padidėjusiam rūgštingumui arba sumažėjusiam gleivių kiekiui, padidėja rizika opos atsiradimui. Nurodomos šios dažniausios priežastys:

• Bakterija. Helicobacter pylori – pagrindinė ir dažniausia lėtinio skrandžio, dvylikapirštės žarnos uždegimo bei opaligės priežastis. Šis mažas unikaliomis savybėmis pasižymintis mikroorganizmas sugeba išgyventi skrandyje ekstremaliomis sąlygomis – veikiamas stiprios skandžio rūgšties.

H. pylori kolonizuoja skrandį, ilgam laikui prisitvirtina prie skrandžio vidinio paviršiaus (gleivinės), apie save susikuria šarminę aplinką ir sąlygoja lėtinį uždegimą bei gleivinės pažaidas, ir taip atveria kelią žalingam rūgšties poveikiui.

H. pylori infekcija yra plačiai paplitusi visame pasaulyje. Kai kuriuose regionuose sergamumas siekia net 70%. Lietuvoje infekuotų šiuo mikroorganizmu yra apie 50-60% žmonių.

• Reguliarus nuskausminamųjų vaistų vartojimas. Aspirinas ir kiti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) dirgina virškinamojo trakto gleivinę ir sąlygoja jos uždegimą. Tai antra pagal dažnumą opaligės priežastis. Šie vaistai plačiai naudojami sąnarių, galvos skausmo mažinimui, esant karščiavimui, reumatinių ligų metu, po operacijų ar traumų, ar tiesiog peršalimo simptomams malšinti. Šiems vaistams nepriskiriamas paracetamolis.

Dėl dažniau pasitaikančių įvairių negalavimų ir dažnesnio NVNU vartojimo, ši opaligės priežastis labiau paveikia vyresnio amžiaus žmones.

• Kitų vaistų vartojimas. Kartu su NVNU vartojant kitus medikamentus, tokius kaip steroidai, kraują skystinantys vaistai (antikoaguliantai), mažos dozės aspirino, serotonino receptorių inhibitoriai (SSRI), alendronatas ir risedronatas, opaligės tikimybė ženkliai padidėja.

Rizikos faktoriai

Esant H. pylori bei vartojant NVNU, opaligės riziką dar labiau didina šie veiksniai:

• Rūkymas. Rūkantys žmonės, ypatingai tie, kurie infekuoti H. pylori, turi didesnę riziką opaligės atsiradimui.
• Alkoholio vartojimas. Alkoholis tiesiogiai dirgina skrandžio gleivinę bei tokiu būdu didina skrandžio rūgšties išsiskyrimą.
• Ilgalaikis nekontroliuojamas stresas.
• Nereguliarus maitinimasis, aštrus ir riebus maistas.

Kiekvienas atskirai iš šių rizikos veiksnių tiesiogiai nesąlygoja opaligės, tačiau neabejotinai paaštrina simptomus bei apsunkina gijimo procesą.

Opaligė gali sukelti komplikacijas

Negydoma opaligė gali sąlygoti:

• Vidinį kraujavimą. Kraujavimas gali būti lėtas, kai kraujo netenkama palaipsniui po nedaug ir per ilgesnį laiką. Per kelias savaites ar mėnesius išryškėja mažakraujystė (anemija) bei su ja susiję simptomai: nuovargis, silpnumas, galvos svaigimas, prasta nuotaika. Retesniais atvejais, kai opos dugne rūgštis pragraužia stambesnę kraujagyslę, pasireiškia stiprus ir gausus kraujavimas, žmogus gali netekti sąmonės, atsiranda vėmimas su šviežiu ar apvirškintu (kavos tirščių pavidalo) krauju, viduriavimas juodomis išmatomis. Tokiu atveju žmogus guldomas į ligoninę, dažniausiai būna reikalingas ir kraujo perpylimas.
• Infekciją. Negydant opos, ji didėja ir gilėja, kartais pragrauždama visus skrandžio ar plonosios žarnos sluoksnius ir tokiu būdu sąlygodama vieną pavojingiausių komplikacijų – pilvo ertmės uždegimą (peritonitą). Ši komplikacija gydoma operaciniu būdu užsiuvant opą bei skiriant ilgalaikį gydymą antibiotikais.
• Nepraeinamumą. Dėl audinių užburkimo bei randėjimo gali sutrikti maisto tranzitas, sąlygojantis labai greitą sotumo/pilnumo jausmą, vėmimą ir svorio kritimą. Taip dažniausiai nutinka dėl dvylikapirštės žarnos negydomos ar atsinaujinančios opaligės.

Ką daryti, kad apsisaugotumėte nuo opaligės atsiradimo

• Apsaugokite save nuo infekcijos. H. pylori yra bakterinė infekcinė užkrečiama liga, kurią žmogus perduoda kitam asmeniui. Yra du užsikrėtimo keliai: oralinis-oralinis bei oralinis-fekalinis. Didžiausia užsikrėtimo tikimybė yra vaikystėje dėl prastesnių higienos įpročių. Nors ši bakterija neplinta taip lengvai kaip kvėpavimo takų virusai (pvz., gripo), tačiau elementari higiena niekada nekenkia. Todėl dažnas rankų plovimas naudojant muilą ir termiškai tinkamai apdoroto maisto valgymas sumažina riziką užsikrėsti H. pylori.

Jei jums diagnozuota H. pylori infekcija ir turite nusiskundimų su virškinimo sistema, verta pasikonsultuoti su gydytoju gastroenterologu. Dažnu atveju (remiantis šiandienos mokslo duomenimis) jums bus rekomenduojama šią bakteriją naikinti. H. pylori išgydymas – viena geriausių opaligės prevencijos priemonių.

• Atsargiai ir atsakingai naudokite NVNU. Be priežasties nė vienam sveikam žmogui nekyla noras vartoti vaistų. Dažniausiai NVNU paskiriami gydytojų dėl ilgalaikių sąnarių skausmų, reumatinių ligų, migrenos. Jei nėra galimybės šių vaistų išvengti ir jus vargina virškinimo sistemos sutrikimai, NVNU vartokite su maistu. Tai sumažins tiesioginį dirginantį vaistų poveikį jūsų skrandžiui.

NVNU ne tik mažina uždegimą, tačiau slopina ir skausmą, todėl gali maskuoti opaligės pagrindinį simptomą – skausmą. Jei gydymo NVNU trukmė neapibrėžta ir gali užtrukti, pasitarkite su gydančiu gydytoju ar gydytoju gastroenterologu dėl prevencinio rūgštį mažinančių vaistų vartojimo tikslingumo.

• Atsisakykite rūkymo. Atsisakę rūkymo ne tik sumažinsite opos atsiradimo riziką, tačiau ir pagerinsite virškinimo sistemos veiklą, geriau jausite maisto skonį bei kvapą, ir, kas svarbiausia, sumažinsite ne tik skrandžio, bet ir kitų sričių vėžio riziką.
• Fizinis aktyvumas. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja būti fiziškai aktyviems, nes tai pagerina bendrą viso organizmo sveikatą. Galite vaikščioti, plaukioti, bėgioti, važinėti dviračiu (fizinės veiklos nereikalaujančios transporto priemonės netinka), mankštintis. Tai daryti užtenka tik pusvalandį per dieną penkias dienas per savaitę.
• Maistas. Neišsiplečiant galima tik priminti posakį: „Ką valgai, taip ir jautiesi“.

Jaučiate simptomus, iškilo papildomų klausimų ar norite užsiregistruoti vizitui? Susisiekime.

Registruotis H. Pylori tyrimui