Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS): kas sukelia ir kaip gydyti?

Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) yra vienas iš dažniausiai pasitaikančių funkcinių virškinamojo trakto veiklos sutrikimų. Pagrindinis DŽS požymis – pilvo skausmas, kurį lydi pakitęs tuštinimasis (viduriavimas, vidurių užkietėjimas arba abu kartu). Dirgliosios žarnos sindromas yra lėtinė būklė, trunkanti mėnesiais, neretai ir metais, dažnai reikalaujanti didelių paciento bei gydytojo pastangų, kad būtu suvaldyta bei išaiškintos atsiradimo priežastys.

Laimei, tik mažajai daliai žmonių, turinčių DŽS, pasireiškia sunkūs simptomai. Kai kurie pacientai gali kontroliuoti savo simptomus, koreguodami mitybos įpročius, gyvenimo būdą ir mažindami įtampą bei streso lygį savo gyvenime. Kai simptomai sunkesni rekomenduojama  kreiptis į specialistą konsultacijai, detalesniam ištyrimui bei gydymo parinkimui.

Kokie yra diagnostiniai DŽS kriterijai?

Dirgliosios žarnos sindromas diagnozuojamas kai žmogų ne rečiau kaip kartą per savaitę per pastaruosius tris mėnesius vargina pilvo skausmas, lydimas bent vieno iš žemiau pateikiamų kriterijų:

  • skausmas susiję su tuštinimusi (dažniausiai skausmas sumažėja pasituštinus, rečiau – sustiprėja)
  • lydi pasikeitęs tuštinimosi dažnis
  • lydi pasikeitusi išmatų forma

Labai svarbus DŽS nustatymo kriterijus – kitų ligų bei būklių, galinčių sukelti panašius nusiskundimus, atmetimas.

Alermo požymiai, kuomet reikia kreiptis į specialistą konsultacijai bei atlikti detalesnį ištyrimą:

  • DŽS simptomai pirmą kartą pasireiškia vyresniame nei 50 m. amžiuje
  • Tuštinimasis su kraujo priemaiša ar juodos spalvos išmatomis (melena)
  • Viduriavimas nakties metu
  • Progresuojantis pilvo skausmas
  • Neaiškios priežasties svorio kritimas
  • Pakitimai laboratoriniuose tyrimuose (geležies stokos mažakraujystė, padidėjęs C-reaktyvinis baltymas (CRB) ar išmatų kalprotektinas (žarnyno uždegimo žymuo))
  • Šeimoje buvę virškinamojo trakto vėžio (ypač ankstyvo, iki 50 m. amžiaus) ar uždegiminių žarnyno ligų atvejų

Susisiekti su gastroenterologu

Kas sukelia DŽS?

Pats dirgliosios žarnos sindromas šiandien yra apibrėžiamas kaip galvos smegenų ir žarnyno inervacijos ryšio sutrikimas („a disorder of brain-gut axis„). Tai nurodo, kad tiksli šio sindromo atsiradimo priežastis iki šiol nėra žinoma, tačiau yra keletas moksliniais tyrimais ir pastebėjimais besiremiančių teorijų, aiškinančių DŽS atsiradimą. Galimai šios priežastys yra persipynusios ir viena kitą papildo.

Žarnyno motorika. Žarnų sienelės sudarytos iš kelių raumeninių sluoksnių, kurie susitraukinėdami sukelia peristaltinę bangą bei stumia maistą virškinamuoju traktu. Stipresni ir ilgiau nei įprastai trunkantys susitraukimai sukelia skausmą, vidurių pūtimo jausmą bei viduriavimą. Ir atvirkščiai, susilpnėję ar netolygūs šių raumenų susitraukimai gali sutrikdyti/sulėtinti maisto tranzitą bei sąlygoti vidurių užkietėjimą, nepilno pasituštinimo jausmą, pilvo pūtimą.

Žarnyno uždegimas. Mokslinių tyrimų metu pastebėta, kad DŽS turinčių žmonių žarnyno sienelėse randamas padidėjęs limfocitų ir tam tikrų uždegimą skatinančių ląstelių kiekis bei išsiskiria daugiau prouždegimių citokinų (baltymų, atsakingų už organizmo imuninį atsaką).

Infekcija. Nustatyta, kad persirgus virusine ar bakterine žarnyno infekcija (gastroenteritu), DŽS išsivystimo rizika padidėja net iki šešių kartų lyginant su bendra žmonių populiacija. Tiksli to priežastis nežinoma, tačiau manoma, jog tai gali sąlygoti žarnyno sienelių inervacijos pokyčiai, atsiradęs didesnis prouždegiminių ląstelių kiekis ar normalios žarnyno bakterijų floros disbalansas.

Maisto netoleravimas. Sutrikusi laktozės absorbcija (randama pieno produktuose ir daugelyje perdirbtų maisto produktų) yra vienas dažniausių mitybos veiksnių, galinčių paskatinti DŽS simptomus. Kiti cukrūs, kurie, kaip manoma, skatina DŽS, yra fruktozė (esanti daugelyje sirupų) ir sorbitolis. Taip pat būtina paminėti ir gliuteno netoleravimą, kuris atsiranda esant celiakijai (gliuteninei enteropatijai).

Alergija maisto produktams. Alergijos ar tam tikro maisto netoleravimo įtaka DŽS išsivystymui moksliškai įrodytos sąsajos neturi. Vis dėlto, daugeliui pacientų DŽS simptomai pasunkėja, kai jie valgo ar geria tam tikrus maisto produktus ar gėrimus, įskaitant kviečius, pieno produktus, citrusinius vaisius, pupeles, kopūstus, pieną ir gazuotus vaisvandenius. Plačiai naudojami maisto netoleravimo IgG tyrimai ir nurodytų maisto produktų eliminavimas iš mitybos raciono didžiajai DŽS atvejų esminės įtakos neturi. Naudingiau turintiems DŽS vesti suvartojamo maisto dienoraštį, kad taptų lengviau nustatyti, koks maistas iššaukia simptomus.

Emocinis stresas. Stiprus nerimas ar stresas įtakoja ne tik mūsų psichologinę savijautą, tačiau ir fizinę organizmo būklę per įvairių neuromediatorių išsiskyrimą. Ne išimtis ir virškinamasis traktas, kuris į stresą reaguoja peristaltikos pasikeitimu, pasireiškiančiu spazmais, pilvo pūtimu, viduriavimu ar vidurių užkietėjimu. Paprasti kasdieniai pavyzdžiai galėtų būti pilvo „susukimas” prieš egzaminus ir kitus svarbius gyvenimo įvykius, ar vidurių užkietėjimas išvykus į kelionę. Dažniausiai tokie sutrikimai trumpalaikiai, tačiau gerai atspindi streso ir virškinamojo trakto veiklos sąveiką.

Vaistai. Antibiotikai, skrandžio rūgštingumą mažinantys, nuskausminamieji ar migdomieji/raminamieji vaistai  sąlygoja žarnyno floros pokyčius, dirgina gleivinę ar sukelia uždegiminius pakitimus, slopina ar skatina peristaltiką, ko pasekoje  gali iššaukti DŽS simptomus ar juos pabloginti.

Plonųjų žarnų bakterijų išvešėjimo sindromas (SIBO). Tyrimai rodo SIBO ir DŽS sąsają. Kai kurių autorių duomenimis net iki 50% DŽS atvejų iš tikro yra SIBO sindromas. Taip pat stebimas ir DŽS simptomų pagerėjimas taikant SIBO gydymą.

DŽS gydymas

Pirmasis etapas DŽS diagnostikoje – kitų ligų ir būklių (pvz.: celiakija, H.pylori infekcija, uždegiminės žarnyno ligos, SIBO) atmetimas ar gydymas.

DŽS gydymo procesas yra sutelktas į kaip įmanoma efektyvesnį simptomų palengvinimą, kad žmogus galėtų pamiršti varginančius simptomus, gyventi įprastą gyvenimą.

Lengvus DŽS simptomus dažnai galima kontroliuoti valdant patiriamą stresą bei taikant sveikos mitybos principus (pradžiai galima remtis PSO mitybos rekomendacijomis).

Pagalba sau:

  • Vengti maisto, sukeliančio simptomus. Tam reikia savęs stebėjimo, šiek tiek laiko ir kantrybės.
  • Valgyti skaidulomis turtingą maistą.
  • Gerti daug skysčių. Vanduo – gyvybės šaltinis, ir nieko geresnio šiandien dienai niekas nesugalvojo. Siekiamybė 1,5 – 2 l vandens per dieną.
  • Reguliariai mankštintis. Fizinės veiklos teigiama įtaka žmogaus organizmui (tiek fizinei, tiek psichologinei sveikatai) įrodyta jau prieš daug metų.
  • Pakankamai išsimiegoti. Poilsis svarbus ne tik mąstymui, bet ir sklandžiai virškinimo sistemos veiklai. Kuo labiau žmogus įsitempęs ir pavargęs, tuo žemesnis jautrumo slenksti, tuo stipriau (dažniausiai neigiamai) organizmas reaguoja į aplinkos veiksnius.

Siekiant sumažinti DŽS simptomus, jūsų gydytojas gali pasiūlyti iš mitybos raciono pašalinti:

  • Maistą, kurį virškinant išsiskiria daug dujų, pvz. pupelės, kopūstai ar svogūnai.
  • Glitimą. Tyrimai rodo, kad kai kurie žmonės, sergantys DŽS, pastebi viduriavimo simptomų pagerėjimą, jei nustoja valgyti glitimą (kviečius, miežius ir rugius), net jei neserga celiakija.
  • Kai kurie žmonės yra jautrūs tam tikriems angliavandeniams, tokiems kaip fruktozė, fruktanai, laktozė ir kiti, vadinami FODMAP – fermentuojami oligosacharidai, disacharidai, monosacharidai ir polioliai. FODMAP yra tam tikruose grūduose, daržovėse, vaisiuose ir pieno produktuose. Tyrimais įrodyta, kad mežai FODMAP turinti dieta sumažina DŽS simptomus bei pagerina žmonių savijautą.

Vaistai skirti gydyti DŽS

Vaistai skirti simptomų malšinimui. Pagal DŽS tipą gali būti skiriami prokinetikai (peristaltiką skatinantys vaistai, pvz. domperidonas, metaklopramidas) ar antispazminiai preparatai (pvz. duspatalinas, spazmomenas, meteospazmilis). Esant vidurių užkietėjimui prie aukščiau paminėtų vaistų neretai skiriami vidurius laisvinantys preparatai.

Ar mikrobiotos transplantacija padeda DŽS atvejais?

Atliktų klinikinių tyrimų, vertinančių mikrobiotos trasplantacijos poveikį DŽS atvejais, duomenimis jokio reikšmingo efekto lyginant su placebo grupe nebuvo gauta. Todėl šis gydymo metodas DŽS metu kol kas netaikomas.

Dirgliosios žarnos sindromo kamuojami žmonės dažnai jaučia nusivylimą, nes į jų išsakomus simptomus žiūrima nerimtai, o skiriamas medikamentinis gydymas dažnai neduoda naudos ar net pablogina simptomus. Šio sindromo gydytoju neretai tampa pats žmogus, pradėjęs analizuoti savo organizmo reakcijas į išorės veiksnius bei dietos pokyčius. Dažnai pagalbos žmonės sulaukia ir taikant liaudies medicinos priemones, vaistažolių arbatas ar ekstraktus. Gydytojo svarbos nuvertinti negalima. Specialistas gali padėti susiorientuoti situacijoje, atmesti kitas ligas, nuraminti žmogų, kad šie simptomai nėra sąlygoti vėžio (ko dažniausiai skaitant įvairią internetinę literatūrą ir išsigąstama), sudėlioti tolimesnių veiksmų bei gydymo planą.

Jei Jus vargina virškinamojo trakto nusiskundimai, kreipkitės. Mes pasiruošę Jums padėti!

Rezervuoti konsultaciją