Gastritas (skrandžio uždegimas) – tai grupės ligų, turinčių vieną bendrą bruožą – skrandžio gleivinės uždegimą, terminas. Gastritą dažniausiai sąlygoja H.pylori bakterija, kuri yra ir pagrindinė skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opų priežastis. Reguliarus skausmą malšinančių (nesteroidinių priešuždegiminių) vaistų naudojimas – viena iš dažniausių gastrito priežasčių. Nesaikingas alkoholio vartojimas, nereguliari ir neracionali mityba, rūkymas taip pat gali prisidėti prie gastrito atsiradimo.
Gastrito simptomai gali pasireikšti staiga (ūminis gastritas) arba būti mažiau intensyvūs ir pastovūs (lėtinis gastritas). Paūmėjus H.pylori sąlygotam gastritui, gali atsirasti opų, o besitęsiantis ilgai trunkantis ir negydomas procesas, didina skrandžio vėžio riziką. Vis dėlto, dauguma žmonių skrandžio uždegimo požymių visai nejaučia arba jie pasireiškia kaip virškinimo sutrikimai, kurie tarsi ir nesusiję su skrandžio problemomis (pvz. pilvo pūtimas).
Turinys
Gastrito simptomai
Kiekvienas žmogus gali jausti skirtingus gastrito simptomus, o dauguma, kaip ir minėta, išvis nieko nejaučia. Tarp dažniausiai pasitaikančių nusiskundimų galima išskirti šiuos:
- Apetito stoka
- Pykinimas, šleikštulys
- Vėmimas
- Sunkumas po valgio („stovi“ skrandis)
- Skausmas/maudimas/deginimas viršutinėje pilvo dalyje
- Nemalonus skonis burnoje
- Padidėjęs rūgštingumas (rėmuo)
- Žagsulys
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Tikriausiai kiekvienas iš mūsų esame turėję virškinimo sutrikimų. Dažniausiai visi šie sutrikimai būna trumpalaikiai ir praeina savaime be medikamentinių priemonių. Vis dėlto, Jūs turėtumėte kreiptis į gydytoją jeigu aukščiau išvardinti simptomai trunka savaitę ar ilgiau. Jeigu diskomfortas skrandyje ar kiti simptomai atsiranda naudojant vaistus (ypač aspiriną ar kitus nesteroidinius priešuždegiminius skausmą malšinančius vaistus) apie tai būtinai praneškite savo gydytojui.
Jeigu vemiate krauju (stebite šviežio kraujo ar „kavos tirščių“ pavidalo turinį), arba tuštinatės juodomis/kruvinomis išmatomis – į gydytoją kreipkitės nedelsiant.
Gastrito priežastys
Gastritas yra skrandžio gleivinės uždegimas. Skrandžio sieneles apsaugančio gleivių barjero sumažėjimas leidžia virškinimo sultims pažeisti skrandžio gleivinę. Daug ligų ir būklių gali padidinti gastrito riziką.
Bakterinė infekcija. Helicobacter pylori yra viena iš labiausiai paplitusių žmonių infekcijų visame pasaulyje ir pagrindinė lėtino skrandžio gleivinės uždegimo priežastis. Daugumai žmonių gastritas yra mažai aktyvus, todėl jokių nusiskundimų nesukelia. Gali atrodyti, kad nėra simptomų, tai ir bakterija ne tokia ir bloga. Taip atrodo tik iki tada, kai bakterija sąlygoja skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opas ar net skrandžio vėžį. Panikuoti ir lėkti tirtis nereikia, tačiau turint ilgalaikių virškinimo sistemos sutrikimų, vertėtų pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar gyd. gastroenterologu.
Reguliarus nuskausminamųjų vaistų naudojimas. Dažniausiai vartojami skausmą malšinantys vaistai, tokie kaip aspirinas, ibuprofenas, naproksenas ir kiti, gali sukelti ūminį ar lėtinį gastritą. Vienodas pavojus egzistuoja vartojant tiek tabletes, tiek leidžiamus vaistus. Derinyje su H.pylori infekcija, šie vaistai gali sąlygoti ir opų atsiradimą. Žmogus gali nesuprasti, jog turi opų, nes šios grupės vaistai maskuoja pagrindinį opaligės simptomą – skausmą. Todėl, esant ilgalaikiam šių vaistų poreikiui, pasitarkite su Jus gydančiu gydytoju, kokių virškinamojo trakto apsaugos priemonių derėtų imtis.
Vyresnis amžius. Amžius pats savaime nėra skrandžio uždegimo rizikos veiksnys. Tačiau jei žmogus turi lėtinį negydytą H.pylori gastritą, ilgainiui atsiranda skrandžio gleivinės atrofija (sunykimas). Tokios gleivinės apsauginis barjeras yra sumažėjęs, todėl ji tampa pažeidžiamesnė, sumažėja skrandžio funkcionalumas, atsiranda virškinimo sutrikimai. Tokios gleivinės fone gali vystytis prevėžiniai pakitimai.
Piktnaudžiavimas alkoholiu. Alkoholis gali dirginti ir silpninti skrandžio gleivinės apsauginį barjerą, todėl skrandis tampa labiau pažeidžiamas. Gausus alkoholio vartojimas, ypatingai stipriųjų gėrimų, neretai baigiasi ūminiu gastritu. Pradedami jausti tokie simptomai kaip pykinimas, vėmimas, rūgščių kylimas, sutrinka apetitas, jaučiamas diskomfortas ar maudžiantis skausmas skrandžio projekcijoje.
Jūsų pačių kūnas atakuoja skrandžio ląsteles. Tokia būklė dar vadinama autoimuniniu gastritu. Šio tipo gastritas atsiranda, kai Jūsų kūno imuninė sistema puola skrandžio gleivinės ląsteles. Neretai autoimuniniu gastritu sergantys žmonės turi ir kitų autoimuninių sutrikimų, tokių kaip Hashimoto ligą ar 1 tipo cukrinį diabetą. Autoimuninis gastritas taip pat gali būti susijęs su vitamino B12 trūkumu.
Mityba. Maistas nesukelia gastrito, tačiau nereguliari mityba, dažnas ir gausus riebaus, kepto, rūkyto bei „greito“ maisto vartojimas trikdo sklandžią virškinimo sistemos veiklą. Derinyje kartus su kitais gastrito rizikos veiksniais blogi mitybos įpročiai tikrai neprisideda prie skrandžio „sveikatos“.
Kitos ligos ir būklės. Gastritas gali būti susijęs su kitomis ligomis, tokiomis kaip ŽIV/AIDS, Krono liga ir parazitinės infekcijos.
Komplikacijos
Negydomas gastritas gali progresuoti, atsirasti opos bei, retesniais atvejais, kraujavimas iš jų. PSO paskelbė H.pylori kaip pirmo tipo kancerogeną. Nors tik keliems procentams žmonių šios bakterijos sąlygotas lėtinis gastritas progresuoja iki skrandžio vėžio, tačiau, neabejotinai, būtent H.pylori yra atsakinga už šį procesą.
Jeigu Jūsų simptomai negerėja ir pradėjus vartoti gastrito gydymui skirtus vaistus, apie tai praneškite savo gydytojui.
Prevencija
Sveika ir reguliari mityba, fizinis aktyvumas bei pakankamas poilsis pasitarnaus ne tik gerai bendrai Jūsų savijautai, bet ir sklandžiai virškinimo sistemos veiklai. Gastrito prevencija nukreipta į jo priežasčių sumažinimą ar likvidavimą.
H.pylori prevencija. Daugiausia tyrimų duomenų rodo, kad ši bakterija yra perduodama žmogaus žmogui arba per užterštą maistą ir vandenį. Norint apsisaugoti nuo H.pylori infekcijos, būtina elementari rankų higiena bei tinkamai paruoštas maistas. Jeigu norite sužinoti daugiau apie H.pylori infekciją – skaitykite Faktai apie Helicobacter pylori (H.pylori) infekciją
Kartais vaistų nuo skausmo galima paprasčiausiai nevartoti, norint apsaugoti skrandį. Tačiau, jei Jūs sergate lėtinėmis sąnarių ar jungiamojo audinio ligomis, kurios gydomos didelėmis nesteroidinių priešuždegiminių vaistų dozėmis, būtina pasitarti su gydančiu gydytoju dėl prevencinio rūgštį slopinančių vaistų (vadinamųjų protonų siurblių inhibitoriais, pvz. omeprazolio) lygiagretaus skyrimo.
Na, tokie žalingi įpročiai kaip alkoholio vartojimas, rūkymas, prasta mityba – mūsų pačių apsisprendimas ir priklauso tik nuo mūsų pasirinkimo. Šie faktoriai, kad ir reikalauja pastangų, tačiau lengvai koreguojami.
Diagnozė
Greičiausiai gydytojas gastritą įtars jau pirmos konsultacijos su Jumis metu išklausęs nusiskundimų, išsiaiškinęs Jūsų gyvenimo situaciją, vartojamus vaistus bei įvertinęs ligos eigą.
Diagnozės patvirtinimui gali tekti atlikti papildomų tyrimų, tokių kaip:
H.pylori nustatymas. Kurio tipo testas Jums bus atliekamas, priklausys nuo Jūsų individualios situacijos. H. pylori galima nustatyti atliekant endoskopinį skrandžio tyrimą, iš kraujo, išmatų ar ureazės kvėpavimo testo metu.
Endoskopija. Šiandien sunkiai įsivaizduojama gyd. gastroenterologo konsultacija be endoskopinio stemplės/skrandžio/dvylikapirštės žarnos tyrimo (ezofagogastroduodenoskopijos). Tikrai ne visada ši procedūra būtina. Jos poreikis priklauso nuo individualios situacijos, nusiskundimų, rizikos veiksnių, amžiaus. Tačiau šis tyrimas dažnai atsako į rūpimus klausimus ir padeda nustatyti nusiskundimų priežastis. Siūlome perskaityti dalykus, kuriuos turite žinoti apie endoskopiją.
Pilvo organų ultragarsinis tyrimas. Tai neinvazinis, neskausmingas, tačiau labai informatyvus virškinimo sistemos tyrimo metodas. Nors šio tyrimo metu neįmanoma apžiūrėti tuščiavidurių virškinimo sistemos organų, tokių kaip stemplė, skrandis, plonoji ar storoji žarna, tačiau šis tyrimas padeda atmesti kitų organų (kasos, kepenų, tulžies pūslės) sąlygotus nusiskundimus bei tiksliau nustatyti diagnozę.
Stemplės ir skrandžio rentgenologinis tyrimas. Išsivysčius endoskopinei technikai, šis virškinimo sistemos tyrimo metodas rutininėje gastroenterologo praktikoje naudojamas vis rečiau. Jį dažniausiai pakeičia endoskopija. Tačiau, kai kurių ligų diagnostikoje (pvz. achalazijos), šis tyrimo metodas yra tikslesnis, todėl nuvertinti nereikėtų.
Gydymas
Gastrito gydymas priklauso nuo konkrečios situacijos. Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo ar alkoholio sukeltas ūminis gastritas nurims nevartojant šių medžiagų.
Vaistai, kurie gali būti naudojami gastrito gydymui:
H.pylori eradikacija (naikinimas). Jei Jums diagnozuotas gastritas, skrandžio tyrimo metu nustatytos erozijos skrandyje ar dvylikapirštėje žarnoje ar opaligė, H.pylori naikinimas yra pirmo pasirinkimo gydymas. Skiriamos vaistų kombinacijos – dažniausias dviejų rūšių antibiotikai, rūgštį slopinantys vaistai (protonų siurblių inhibitoriai) bei bismuto preparatai. Po gydymo būtina patikrinti, ar ši bakterija buvo sėkmingai išnaikinta. Tiksliausias neinvazinis tyrimo metodas yra H.pylori ureazės kvėpavimo testas.
Vaistai, kurie blokuoja rūgšties gamybą ir skatina gijimą. Kai skrandžio gleivinės barjerinė funkcija susilpnėjusi, skrandžio rūgštis tampa dirgikliu ir gastrito aktyvumo veiksniu. Todėl skiriami protonų siurblio inhibitoriai, mažinantys rūgštį gaminančių ląstelių aktyvumą. Šių vaistų pavyzdžiai: omeprazolis, esomeprazolis, rabeprazolis, lansoprazolis, dexlansoprazolis ir kiti. Visų jų veikimo principas ir poveikis vienodas.
Liaudies medicina. Šiandieniame skubančiame pasaulyje ieškome stebuklingos „piliulės“, kurią išgėrus dingtų visos problemos, ir neretai pamirštame elementarius bobučių patarimus. Keli pavyzdžiai galėtų būti: pelyno arbata, linų sėmenų aliejus, vanduo su citrina ir daugybė kitų gamtos „receptų“. Žinoma, jei savijauta negerėja, nereikėtų vengti pasitarti su gydytoju.
Pasiruošimas vizitui pas gydytoją
Jeigu Jums pasireiškia gastrito simptomai – pirmiausia kreipkitės į savo šeimos gydytoją. Jeigu Jūsų gydytojo rekomenduotas gydymas nepadės – tikslinga pasikonsultuoti su gyd. gastroenterologu.
Ką galite padaryti:
Išsiaiškinkite, ar prieš vizitą yra nurodomi kokie nors apribojimai. Kai rezervuosite vizitą pas gydytoją, paklauskite, ar turite ką nors padaryti iš anksto, pavyzdžiui, apriboti dietą ar nutraukti kokių nors vaitų vartojimą.
Užsirašykite simptomus, kuriuos patiriate, įskaitant tuos, kurie gali atrodyti nesusiję su priežastimi, dėl kurios planavote susitikimą.
Užsirašykite pagrindinę asmeninę informaciją. Užsirašykite naujausius reikšmingesnius gyvenimo pokyčius ar kitus įvykius, kurie Jums kelia stresą.
Sudarykite visų vartojamų vaistų, vitaminų ar papildų sąrašą.
Apsvarstykite galimybę į konsultaciją atsivesti ką nors kartu. Jus lydintis asmuo gali prisiminti tai, ką konsultacijos metu praleisite ar pamiršite Jūs.
Užrašykite klausimus, kuriuos norite užduoti savo gydytojui.
Iš anksto parengę klausimų sąrašą savo gastroenterologui Jūs maksimaliai išnaudosite konsultacijos laiką. Štai keletas klausimų, kuriuos turėtumėte užduoti jeigu Jums yra įtariamas gastritas:
Kas galėtų sukelti mano simptomus ar būklę?
Ar mano vartojami vaistai gali būti simptomų priežastimi?
Kokių tyrimų man reikia?
Ar mano būklė gali būti laikina ar lėtinė?
Kokių veiksmų turėčiau imtis?
Kokios yra jūsų siūlomo pagrindinio gydymo alternatyvos?
Aš turiu kitų sveikatos sutrikimų. Kaip aš turėčiau elgtis?
Ar yra apribojimų, kurių turiu laikytis?
Žinoma, kokius klausimus užduoti gastroenterologui, dažnai priklauso nuo individualios paciento situacijos, tad klausimų gali būti daug daugiau nei pateikta šiame sąraše.
Prieš vizitą
Jau paskyrus vizitą, venkite vartoti alkoholį ir valgyti maistą, kuris, gali dirginti Jūsų skrandį, pavyzdžiui, aštrų, rūgštų, keptą ar riebų maistą. Prieš nutraukdami vartoti receptinius vaistus, būtinai pasitarkite su savo gydytoju.
