Bakterijos yra svarbi sveiko plonojo žarnyno dalis, atliekanti reikšmingas sklandaus virškinimo funkcijas, tačiau jų perteklius gali sukelti per didelį dujų išsiskyrimą, pilvo pūtimą, skausmą, viduriavimą, vidurių užkietėjimą bei kitus virškinimo trakto veiklos sutrikimus. Toks plonųjų žarnų bakterijų perteklius yra vadinamas plonųjų žarnų bakterijų išvešėjimo sindromu arba SIBO (Small Intestinal Bacterial Overgrowth).
Įprastai plonoji žarna, jungianti skrandį su storąją žarna, yra maždaug 5-6 metrų ilgio. Bakterijų yra visame virškinamajame trakte, jų yra skirtingos rūšys, kurios gyvena skirtingose vietose ir skirtingais kiekiais. Plonojoje žarnoje santykinai randama nedaug bakterijų – mažiau nei 10 000 bakterijų mililitre. Tuo tarpu storojoje (gaubtinėje) žarnoje – mažiausiai 1 000 000 000 bakterijų viename mililitre. Tai iš ties įspūdingi skaičiai, rodantys, kad mikroorganizmai, kaip ir visoje gamtoje, taip ir žmogaus organizme atlieka nematomą, tačiau labai reikšmingą vaidmenį.
- Svarbus plonosios žarnos vaidmuo
- Kas yra SIBO?
- Kas sukelia SIBO? Ar tai užkrečiama?
- Paplitimo mastai nėra žinomi
- Speciali dieta
- Alkoholio vartojimas padidina SIBO riziką
- Kodėl gali būti sunku gydyti
Svarbus plonosios žarnos vaidmuo
Plonoji žarna vaidina svarbų vaidmenį virškinant maistą ir pasisavinant maistines medžiagas. Tai taip pat svarbi imuninės sistemos dalis, turinti įspūdingą limfoidinių ląstelių (imuninės sistemos ląstelių, kurios padeda kovoti su infekcijomis ir reguliuoti imuninę sistemą) tinklą.
Normalios (naudingos) bakterijos, kurios yra būtina sveiko plonojo žarnyno dalis, taip pat atlieka svarbias funkcijas. Šie mikroorganizmai padeda apsisaugoti nuo prarytų blogųjų (t.y. patogeninių) bakterijų, virusų, parazitų. Jos padeda organizmui įsisavinti maistines medžiagas (pvz.: trumpųjų grandinių riebiąsias rūgštis), mikroelementus bei vitaminus (pvz.: folio rūgštį ir vitaminą K). Šie mažieji mūsų kūno draugai padeda palaikyti normalią plonosios žarnos raumenų veiklą, sukuriančių peristaltines bangas, stumiančias žarnyno turinį (virškinamą maistą).
Kas yra SIBO?
SIBO – plonojo žarnyno bakterijų išvešėjimo sindromas. Plačiau apie šią ligą pasakoja gastroenterologas Gediminas Šemeklis šiame interviu.
Jeigu norite sužinoti sindromo simptomus bei priežastis, skaitykite kitą mūsų straipsnį SIBO: simptomai, priežastys ir gydymas.
Kas sukelia SIBO? Ar tai užkrečiama?
SIBO, skirtingai nei daugelis kitų virškinamojo trakto bakterinių infekcijų, nėra užkrečiama. Sindromas atsiranda dėl sudėtingos, skirtingos aplinkos, mitybos, vaistų, bendros organizmo būklės veiksnių sąveikos ir nėra perduodamas tarp asmenų.
Paplitimo mastai nėra žinomi
Kiek žmonių turi SIBO vis dar nėra žinoma. Kai kurie tyrimai rodo, kad nuo 6 iki 15% sveikų, neturinčių jokių simptomų asmenų turi šį sutrikimą. Plonojo žarnyno bakterijų išvešėjimo sindromas taip pat diagnozuojamas net iki 80% pacientų, sergančių dirgliosios žarnos sindromu (IBS).
SIBO paplitimo mastai taip pat nėra žinoma ir todėl, kad daugelis žmonių nesikreipia į gydytoją net ir turėdami virškinamojo trakto sutrikimo simptomų ar tiesiog prie tokios būklės yra pripratę taip, kad tai atrodo kaip normalus reiškinys (pavyzdžiui, pastovus pilvo pūtimas). Taip pat, nemaža dalis gydytojų nežino, koks dažnas pacientų tarpe gali būti SIBO sindromas. Tiksliai nustatyti ligos paplitimą sunku ir dėl to, kad dažniausiai naudojami testai (kvėpavimo testai, kuriais matuojamas vandenilio ir metano dujų lygis) vis dar turi gana aukštą klaidingai neigiamų atsakymų skaičių (tai reiškia, kad tyrimo rezultatai būna neigiami net ir esant žarnyno mikrofloros disbalansui).
Speciali dieta
Mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad mityba neturi didelės įtakos ligos vystymuisi, tačiau asmenys, įtariantys SIBO, gali pakeisti savo mitybos įpročius ir taip palengvinti ligos simptomus.
Žarnyno bakterijos maitinasi angliavandeniais, tad pagrindinis SIBO dietos elementas yra angliavandenių suvartojimo ribojimas, kad būtų išvengta bakterijų dauginimosi. Žmonėms taip pat gali būti naudinga dieta, kurioje mažai fermentuojamų maisto produktų ar FODMAP.
„FODMAP“ yra mažas suvartojamų angliavandenių – oligosacharidų, disacharidų, monosacharidų ir poliolių kiekis, kurie dalyvauja fermentacijos procese. Kai kuriems žmonėms „low-FODMAP“ dieta palengvina ir sumažina šio sindromo simptomus.
FODMAP maisto pavyzdžiai:
- oligosacharidai: kviečiai, ankštiniai augalai, svogūnai, šparagai.
- disacharidai (laktozė): pienas, jogurtas, sviestas, minkšti sūriai
- monosacharidai (fruktozė ir gliukozė): vaisiai, medus, maistas su pridėtiniu cukrumi
- polioliai: vaisiai, kuriuose yra kauliukai (pavyzdžiui, vyšnios ir persikai), obuoliai, grybai, šparaginės pupelės
Esant sunkiems SIBO atvejams, kai žmogus gausiai viduriuoja, netenka daug kūno masės, atsiranda vitaminų, mikroelementų ir baltymų trūkumas, kankina didelis bendras silpnumas, gali būti taikoma enterinė mityba – specialiais visų reikiamų žmogaus organizmui medžiagų pripildytais mišiniais. Tai efektyvus metodas atstatyti žmogaus kūno resursus, tačiau dažniausiai toks gydymo būdas taikomas stacionaro sąlygomis (žmogus guldomas į ligoninę).
Alkoholio vartojimas padidina SIBO riziką
Gausus alkoholio vartojimas jau ilgą laiką yra siejamas su SIBO sindromo atsiradimu ir vystymusi. Tyrimais taip pat nustatytas ryšys tarp SIBO ir saikingo alkoholio vartojimo (apibrėžto kaip iki vieno alkoholinio vieneto per dieną moterims ir dviejų alkoholinių vienetų per dieną vyrams). Taip pat alkoholis gali daryti įtaką normaliems apsauginiams mechanizmams: žaloja plonojo žarnyno gleivinę, didina žarnyno pralaidumą, reikiamų medžiagų netekimą bei mažina raumenų susitraukimų skaičių. Be to, alkoholis gali „maitinti“ keletą specifinių rūšių bakterijų ir taip skatinti jų išvešėjimą.
Kodėl gali būti sunku gydyti
Moksliškai nustatyta, kad efektyviausias plonųjų žarnų bakterijų išvešėjimo sindromo gydymas yra antibiotikų terapija, tačiau net pusei pacientų liga atsinaujina per vienerius metus. Pagrindinis antibiotikas, skiriamas ligos gydymui yra rifaksiminas (Xifaxan). Taip pat galima naudoti ir natūralius (augalinius) antimikrobinius preparatus. Nors moksliškai pagrįstos klinikinės studijos atliktos tik su rifaksiminu ir kitais cheminiais antibiotikais, tačiau pagal prieinamą literatūrą bei daugybės žmonių, asmeniškai susidūrusių su SIBO, patirtį, reikšmingo skirtumo tarp šių gydymo būdų nepastebima.
Visada iškyla klausimas, ar verta naudoti prebiotikus, probiotikus ir kitokius maisto papildus. Nors tyrimų metu reikšmingų sveikatos pokyčių paskyrus maisto papildus nenustatyta, tačiau kartais pastebimas žymus savijautos pagerėjimas. Todėl kiekvienu atveju sprendimas yra priimamas individualiai. Mes, gydytojai, pacientams taip pat netrukdome pabandyti ir patiems rasti savo sveiko virškinimo receptą. Kai specialistas neranda simptomų priežasties, žmogus tampa savo paties gydytoju ir, radęs sprendimą, neretai gali pamokyti ir medicinos mokslus baigusius asmenis. Taip mes mokomės ir iš savo pacientų.
Kadangi SIBO dažniausiai yra kitų ligų ar situacijų pasekmė, o ne priežastis pati savaime, nepakanka vien tik bakterijų išvešėjimo sustabdymo. Norint pasveikti, svarbu rasti ligą sukeliančias priežastis ir jas pašalinti (koreguoti mitybą, vartojamus vaistus, gyvenimo būdą ir kt.).
Pastaruoju metu, sparčiai daugėjant žmogaus mikrobiotos tyrimų, vis geriau suprantame tiek SIBO, tiek viso virškinamojo trakto ligų sudėtingumą ir tai, kad gydymas turi būti pritaikytas kiekvienam žmogui individualiai.
