SIBO dieta: Ką turėtumėte valgyti ir kokio maisto vengti


Gediminas - 3 lapkričio, 2020 - 0 comments

SIBO – plonojo žarnyno bakterijų išvešėjimo sindromas. Sindromas atsiranda tuomet, kai plonajame žarnyne prisidaugina bakterijų, kurios natūraliai randasi storajame žarnyne.

SIBO gali sukelti pilvo skausmą, pykinimą, viduriavimą, svorio kritimą, vidurių užkietėjimą ir kitus simptomus. Tinkama mityba gali sumažinti šių kenksmingų bakterijų kiekį bei sušvelninti simptomus.

Mitybos korekcija esant SIBO yra labai svarbi, tačiau dažniausiai kartu skiriamas ir gydymas antibiotikais.

Sibo dieta

SIBO metu skiriama eliminacinė dieta, skirta sumažinti bakterijų išvešėjimą plonojoje žarnoje ir virškinamojo trakto sudirginimą/uždegimą.

Kai kuriais atvejais simptomai palengvėja iš mitybos pašalinus cukrų. Gydytojai pacientams, turintiems SIBO, siūlo išbandyti low-FODMAP SIBO dietą. FODMAP yra mažai angliavandenių (oligosacharidų, disacharidų, monosacharidų ir poliolių, kurie dalyvauja fermentacijos procese) turintis maistas.

Esant netinkamų bakterijų pertekliui plonojoje žarnoje angliavandeniai pradedami fermentuoti per anksti, ko pasekoje atsiranda didžioji dalis SIBO simptomų.

Maistas, kurio turėtumėte vengti

Kliniškai įrodyta, kad low-FODMAP dieta yra patikimas būdas dirgliosios žarnos sindromui (DŽS) ir su tuo susijusiems simptomams palengvinti. Yra nustatyta, kad net iki 50% DŽS atvejų sudaro SIBO sindromas. Pašalinus ar sumažinus daug angliavandenių turinčius maisto produktus, dažnai pagerėja visos virškinimo sistemos veikla.

Šalindami FODMAP produktus iš savo mitybos raciono, dėmesį telkite į šias pagrindines kategorijas:

  • Fruktozė. Cukrus, dažniausiai randamas vaisiuose ir kai kuriose daržovėse, meduje ir agavos nektare.
  • Laktozė. Cukrus, esantis pieno produktuose.
  • Fruktanai. Cukraus junginys, esantis glitimo turinčiuose produktuose, vaisiuose, kai kuriose daržovėse ir prebiotikuose.
  • Galaktanai. Junginys, randamas kai kuriuose ankštiniuose augaluose.
  • Polioliai. Angliavandeniai, dažnai naudojami kaip saldiklis, cukraus pakaitalas.

Maisto produktai, kurių turėtumėte vengti:

  • Vaisiai ir uogos: obuoliai, kriaušės, mangai, greipfrutai, arbūzai, nektarinai, persikai, abrikosai, figos, slyvos, vyšnios, gervuogės, džiovinti vaisiai.
  • Daržovės: žiediniai kopūstai, burokėliai, briuselio kopūstai, kopūstai, česnakai, svogūnai, porai, salierai, žirniai, kukurūzai, grybai, šparagai, saldžiosios bulvės.
  • Pieno produktai: sviestas, varškė, kefyras, pienas, grietinė, saldintas-sutirštintas pienas, jogurtas, ledai.
  • Ankštiniai: žirniai, avinžirniai, sojos pupos, plačiosios pupelės, raudonosios ir juodosios pupelės, edamame žaliosios pupelės.
  • Riešutai ir sėklos: migdolai, anakardžiai, pistacijos.
  • Grūdiniai: daugiagrūdė, be glitimo, daiginta, ruginė duona, kukurūzų dribsniai, avižiniai dribsniai, kviečių selenos, kokosų miltai, kviečių miltai, kuskusas, makaronai.
  • Gėrimai: vaisių sultys, saldinti gėrimai, alkoholis.

Maistas, kurį rekomenduojama valgyti

Dietoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama daug skaidulų ir mažai cukraus turintiems maisto produktams.

Maisto produktai tinkantys SIBO metu skiriamai dietai:

  • Gyvulinės kilmės produktai: mėsa, žuvis, kiaušiniai.
  • Vaisiai ir uogos: mėlynės, vynuogės, kiviai, citrinos, laimas, apelsinai, mandarinai, melionai, ananasai, bananai, braškės, avietės, rabarbarai.
  • Daržovės: paprikos, alyvuogės, morkos, agurkai, svogūnų laiškai, baklažanai, moliūgai, cukinija, baltos bulvės (nuluptos) lapinės salotos (pvz.: aisbergo salotos), imbieras, špinatai, alyvuogės, pomidorai, brokoliai (tik galvos, mažiau nei 3/4 puodelio).
  • Pieno produktai: pienas be laktozes, minkšti sūriai (feta, mocarela), čederio sūris, bolivinių balandų pienas, ryžių pienas, kanapių (hemp) pienas, riešutų pienas.
  • Ankštiniai: konservuoti lęšiai.
  • Riešutai ir sėklos: makadamijos riešutai, žemės riešutai, brazilijos riešutai, chia sėklos, aguonos, sezamai, moliūgų sėklos, saulėgrąžų sėklos, graikiniai riešutai.
  • Grūdiniai: grikiai, sorų duona, sorų kruopos ir jų miltai, bolivinės balados ir jų miltai, ryžiai, jų miltai ir makaronai, avižų sėlenos, spraginti kukurūzai.

Moksliniai tyrimai ir SIBO

Šiandien vienintelis moksliškai patvirtintas ir efektyviausiai simptomus palengvinantis SIBO gydymas yra antibiotikų skyrimas (pagrindinis antibiotikas – Rifaximinas). Tačiau atlikti tyrimai rodo, kad mitybos pokyčiai, tokie kaip cukraus ir laktozės kiekio ribojimas, taip pat padeda sumažinti bakterijų dauginimąsi ir sušvelnina simptomus.

Asmenims, sergantiems SIBO, minėtoji low-FODMAP dieta dažniausiai derinama su antibiotikų ir probiotikų skyrimu. 2010 m. atliktas tyrimas parodė, kad probiotikų ir daug probiotikų turinčių maisto produktų įtraukimas į dietą padeda sumažinti SIBO sukeliamus simptomus.

Laikantis šios dietos svarbu gerti daug vandens. Vandenį geriausia gerti likus vienai valandai iki maisto, nes po maisto geriamas vanduo apsunkina virškinimo procesą, skatina dujų kaupimąsi, gali bloginti SIBO simptomus.

Apibendrinant

SIBO metu rekomenduojama dieta į kurią įtraukiami low-FODMAP maisto produktai, norint sumažinti bakterijų dauginimasis plonajame žarnyne. Šią dietą rekomenduojama taikyti 2-6 savaites.

Nors SIBO metu skiriama dieta yra veiksminga, ji tik padeda sumažinti pasireiškiančius simptomus, tačiau pačio sutrikimo priežasties nepašalina. Todėl užsitęsus nusiskundimams, rekomenduojama pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, gastroenterologu ar dietologu.

Susisiekti su gastroenterologu

Kai savijauta pagerėja, į mitybos racioną palaipsniui vėl galima įtraukiti FODMAP produktus.

Jeigu pradėjus taikyti SIBO dietą simptomai pablogėja – grįžkite prie savo įprasto mitybos rėžimo. Negerėjant savijautai – kreipkitės į gydytoją.

Related posts