Per pastaruosius kelis dešimtmečius mokslininkai iš tikrųjų pradėjo suprasti žmogaus virškinamajame trakte gyvenančių bakterijų svarbą. Tokios bakterijos kaip Bacteroides melaninogenicus ir Enterococcus faecalis gyvena mūsų organizme ir daro didelę įtaką mūsų sveikatai – virškinimui, imuninės sistemos ir galbūt net smegenų veiklai.
Naujausi tyrimai rodo, kad mūsų virškinimo sistemoje gyvena net trilijonai bakterijų. Toks gausus ir įvairus skaičius vadinamas mikrobiota – organizme gyvenančių mikroorganizmų visuma. Nors žarnyno bakterijų poveikis mūsų sveikatai vis dar tiriamas, gerai žinoma, kad jos daro didelę įtaką žmogaus virškinimo sistemos būklei. Bakterijų pusiausvyros ir balanso sutrikimai dažnai yra daugybės virškinamojo trakto negalavimų priežastis. Vienas iš sunkiausiai diagnozuojamų virškinimo sutrikimo atvejų yra SIBO.
Kas yra SIBO
SIBO – plonojo žarnyno bakterijų išvešėjimo sindromas. Palyginus su storąja žarna, paprastai plonojoje žarnoje yra mažas mikrobiotos kiekis. Dėl to plonojoje žarnoje atsiradus bakterijų pertekliui, kyla nemažai problemų.
Virškinimo metu maistas praeina įvairius suskaidymo ir įsisavinimo procesus organizme. Apdorotas ir ištirpintas skrandyje, maisto turinys patenka į plonąją žarną. Šioje žarnoje organizmas iš maisto pasisavina maistines medžiagas ir kraujotakos sistemos pagalba paskirsto jas po visą kūną.
Plonoji žarna didžiąją dalį maisto medžiagų absorbuoja fermentų pagalba. Šie į plonąją žarną patenka per virškinimo sultis iš kepenų, kasos ir žarnyno. Tokiam procesui vykti padeda plonajame žarnyne esančios bakterijos, tačiau normaliai virškinimo funkcijai vykti reikalinga tik dalis žarnyne esančių naudingų bakterijų. Jei šiame procese reikalingų bakterijų kiekis padidėja ir tampa per didelis arba storosios žarnos bakterijos keliauja į plonąjį žarnyną, atsiranda žarnyno bakterijų išvešėjimas (SIBO).
SIBO priežastys
Nėra žinomos tikslios SIBO atsiradimo priežastys, tačiau dažniausia yra plonojo žarnyno judrumo stoka arba sąstingis virškinant maistą. Tokiu atveju maistas juda lėčiau, dėl to suaktyvėja žarnyno bakterijų dauginimasis ir augimas – SIBO.
Viena iš SIBO pasireiškimo priežasčių yra skrandžio rūgšties kiekio sumažėjimas, atsiradęs dėl gydymo su protonų siurblio inhibitoriais (šie vaistai dažnai naudojami gydyti sutrikusį virškinimą, padidėjusį rūgštingumą/rėmenį, skrandžio uždegimą, skrandžio ir dvylikapirštės opaligę).
Kita priežastis, kodėl žarnyno bakterijų kiekis padidėja, yra kasos ir tulžies sistemos nepakankama veikla, sutrikęs virškinimo sulčių nutekėjimas ar sumažėjusi jų produkcija. Dėl tulžies pūslės bei latakų akmenligės, lėtinio kasos uždegimo sutrinka kasos ir tulžies virškinimo sulčių tiekimas, kuris paprastai sumažina bakterijų dauginimąsi plonojoje žarnoje.
Imuninės sistemos nepakankamumas taip pat turi įtakos SIBO atsiradimui.
Iki SIBO atradimo, žmonės su ilgalaikiais virškinimo sutrikimais, tokiais kaip viduriavimas, vidurių užkietėjimas, blogas burnos kvapas, meteorizmas, sunkiai kontroliuojamas rėmuo, dirgliosios žarnos sindromas (DŽS), buvo priskiriami prie „funkcinių ligų“ grupės. Tačiau pradėjus tirti pacientus dėl SIBO, paaiškėjo, kad net iki 50% dirgliosios žarnos sindromo atvejų sudaro plonosios žarnos bakterijų išvešėjimo sindromas. Atsirado galimybė pažvelgti į „funkcinius sutrikimus“ iš kitos perspektyvos ir suteikti efektyvesnę pagalbą sergantiems šia liga.
SIBO simptomai
Dažnai šią būklę sunku nustatyti, nes SIBO simptomai yra labai panašūs į daugelį kitų virškinamojo trakto ligų. Dažniausiai simptomai atsiranda dėl netinkamo maistinių medžiagų įsisavinimo plonojoje žarnoje.
Nors simptomus galima sumaišyti ir su kitomis virškinimo negalavimo būklėmis, yra keletas požymių, kurie dažnai būdingi SIBO:
- Pilvo skausmas (dažnai po valgio)
- Viduriavimas
- Pilvo pūtimas
- Vidurių užkietėjimas
- Per didelis dujų susikaupimas
- Nuovargis
- Pykinimas
- Svorio kritimas
Rizikos faktoriai
SIBO dažniau pasitaiko tarp vyresnio amžiaus žmonių, nes dažnu atvejų jų organizme skrandžio sulčių išskyrimas yra sumažėjęs.
Galima išskirti tris kategorijas žmonių, turinčių riziką plonojo žarnyno bakterijų išvešėjimo sindromo atsiradimui:
- Žmonės, turintys sulėtėjusį plonojo žarnyno judrumą.
- Žmonės, turintys imuninės sistemos sutrikimų.
- Žmonės, kurių storosios žarnos bakterijos gali keliauti į plonąją žarną.
Taip pat SIBO atsiradimui įtaką daro ir šie veiksniai:
- Anatominiai žarnyno pokyčiai – gali būti dėl įgimtų savybių, tačiau dažniausiai atsiranda po chirurginių operacijų, kuomet šalinama dalis storosios ar plonosios žarnos.
- Uždegiminės žarnyno ligos – Krono liga ir opinis kolitas.
- Cukrinis diabetas – dėl diabetinės gastropatijos sulėtėja maisto virškinimas ir skrandžio motorika.
- Sklerodermija – jungiamojo audinio sutrikimas, kuriam būdingas odos ir poodinių audinių sukietėjimas.
- Vilkligė – autoimuninė liga, kai organizmo imuninė sistema puola savo ląsteles ir audinius.
- Kepenų cirozė – kepenų liga, kepenų audinio randėjimas, atsirandantis dėl lėtinio kepenų pažeidimo.
- Parkinsono liga – progresuojanti neurologinė liga, kurios metu nyksta tam tikros galvos smegenų ląstelės, dalyvaujančios judesių kontrolėje.
- Narkotinės medžiagos – vaistai, sulėtinantys žarnyno veiklą.
- Antibiotikai – po antibiotikų neretai pakinta žarnyno mikroflora, atsiranda disbakteriozė, kurios nekoreguojant gali išsivystyti ir SIBO.
Diagnozė ir gydymas
SIBO metu per didelis bakterijų kiekis plonojoje žarnoje labai sparčiai skaido angliavandenius ir gausiai išskiria metaną ir vandenilio dujas (tai yra priežastis, kodėl vidurių pūtimas dažnai stipriau pasireiškia SIBO turintiems asmenims). Dėl šios priežasties sindromo diagnozavimui gydytojai naudoja metano/vandenilio kvėpavimo testą.
Kadangi SIBO yra sukeliamas bakterijų (t.y. jų patologinio pertekliaus), todėl gydymui gastroenterologai paprastai pirmiausia skiria antibiotikus. Tinkamiausias antibiotikas yra Rifaksiminas (Xifaxan), tačiau individualiai gali būti paskirtas ir Metronidazolas (Metronidazole), Ciprofloxacinas (Ciprofloxacin) ar šių antibiotikų deriniai. Labai svarbus yra ir mitybos režimas.
Išsiaiškinti SIBO nėra taip paprasta, nes kiekvienas atvejis gali būti skirtingas, todėl labai svarbu yra išsami konsultacija su gastroenterologu, padėsianti diagnozuoti šį sutrikimą, o gal ir kitus sutrikimus (pvz., celiakiją), kurių metų SIBO atsiranda kaip komplikacija.
Nors tyrimai parodė, kad mityba neturi didelės įtakos sindromo vystymuisi, žmonės, įtariantys SIBO, gali pakeisti mitybos racioną ir taip palengvinti ligos simptomus. Vienas iš tokių yra dietos „low-FODMAP“ taikymas. „FODMAP“ reiškia mažas suvartojamų angliavandenių – oligosacharidų, disacharidų, monosacharidų ir poliolių kiekis, kurie dalyvauja fermentacijos procese. Kai kuriems žmonėms „low-FODMAP“ dieta palengvina ir sumažina šio sindoromo simptomus.
Plonojo žarnyno bakterijų išvešėjimo sindromas yra būklė, kurią gali būti sunku diagnozuoti, nes simptomai yra panašūs į kitas virškinimo sistemos problemas. Jeigu atpažinote SIBO išvardintus simptomus, pasikalbėkite su gydytoju gastroenterologu ir apibūdinkite simptomus kuo tiksliau ir aiškiau.
Jei negaluojate ir norite pasikonsultuoti su gastroenterologu, susisiekite su mumis ir mes jums padėsime nustatyti negalavimo priežastį bei paskirsime optimaliausią gydymą.
